Medicina, sveikata / XVI vidurio - XVII a.
Grįžti

Akių specialistas, karaliaus gydytojas Rupertas Finkas († 1579)

     
  „Naujiena apie karalienės [Kotrynos Habsburgaitės] mirtį pasiekė naktį. Ponas karaliaus gydytojas Finkas, kuris dėl tos [valdovo] ligos buvo įpratęs miegoti prie karaliaus, kaip ir kiti gydytojai, taip pat tą naktį miegojo gaspadoje (viešbutyje). Pas jo žmoną įskrido didelė naktinė pelėda. [...] Ryte atėjęs karaliaus rado ją ant lango. Stebėjosi visi, iš kur ji, įdėjo į skrynią, po to gydytojas ėjo pas karaliaus iždo raštininko Žalinskio žmoną. Papasakojęs, žadėjo pelėdą duoti Žalinskio žmonai. Grįžęs į gaspadą, pelėdos skrynioje neberado. „Žinok, miela žmona, kad tai karalienės, Jos malonybės ponios ir geradarės mūsų, blogas mirties ženklas“, – tokiais žodžiais karaliaus gydytojas Rupertas Finkas kreipėsi į savo žmoną. Šis amžininko pasakojimas apie Knišine gautą žinią dėl Austrijoje, Lince 1572 m. vasario 28 d. mirusios trečios Žygimanto Augusto žmonos – Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Kotrynos Habsburgaitės, svarbus, nes mini iš Prūsijos kilusį valdovo gydytoją Rupertą Finką, kuris nemažai laiko praleido Lietuvoje, čia rado savo antrąją Tėvynę.  
     
Žymiausių LDK moterų gydytojasIstorikams Rupertas Finkas geriausiai žinomas kaip Žygimanto Augusto gydytojas. Nors karjerą pradėjo Prūsijos kunigaikščio dvare, daugiausiai laiko jis praleido Vilniuje ir Radome, gydydamas Kotryną Habsburgaitę. Vėliau buvo valdovų Henriko Valua ir Stepono Batoro gydytojas. Mediko karjerą pradėjo kaip chirurgas ir vaistininkas, Vilniuje turėjo savo vaistinę. Baigė universitetinius mokslus. 1544 metais R. Finkas studijavo Karaliaučiaus universitete. 1543 metais jis pradėjo tarnauti Prūsijos kunigaikščio dvare chirurgu, akių gydytoju, gydė daugelio Prūsijos ir Lenkijos didikų akis. Jo gydymu, daugiausiai naikinant kataraktą, buvo patenkintas Chencino seniūnas Jeronimas Šafranecas ir Poznanės vaivada Janušas Latalskis.
Vilniuje mediką sutinkame 1552 metais. Tų metų balandžio 12 d. dokumente jis pristatomas ne kaip chirurgas, o kaip vaistininkas, įsigijęs mirusio vaistininko Kondrato vaistinę (Trakų tijūno ir pilininko Ivano Jermolos namuose, Pilies g.).
         
  Viso karalienės rezidavimo Vilniuje metu medikas ne tik ją gydė, bet ir pristatinėjo į dvarą vaistus.  
         
1556 metais R. Finkas išvyko studijuoti į Boloniją. Sugrįžęs į Vilnių kaip medicinos ir filosofijos daktaras 1560 m. buvo priimtas gydytoju į LDK sostinėje rezidavusios trečiosios Žygimanto Augusto žmonos Kotrynos Habsburgaitės dvarą. Įtakos paskyrimui galėjo turėti vokiška R. Finko kilmė. Tačiau Žygimantas Augustas prastai sutarė su trečiąja žmona, 1560 m. valdovas smarkiai nutolo nuo jos dėl nuolatinių ligų. Jam atrodė, kad Kotryna kenčia nuo epilepsijos. Tuo tarpu R. Finkas 1560 m. laiškuose imperatoriui Ferdinandui tvirtino, kad karalienė nuolat karščiavo, jai kilo gastritas. Matyt, tokią diagnozę išsakė ir Žygimantui Augustui. Viso karalienės rezidavimo Vilniuje metu medikas ne tik ją gydė, bet ir pristatinėjo į dvarą vaistus. Už šias paslaugas valdovas 1561 m. išlaisvino jo namą Pilies gatvėje nuo svečių priėmimo prievolės.
     
  Apie tą patį laiką R. Finkas tapo įtakingo LDK didiko, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo žmonos Elžbietos Šidloveckos gydytoju. 1562 metų birželį jis gydė mirtinai sergančią vaivadienę. Didikė, nepaisant medikų pastangų, mirė 1562 m. birželio 20 d. greičiausiai dėl širdies nepakankamumo.  
     
Gydytojas, turtais ir įtaka aplenkęs bajorusMediko R. Finko padėtis buvo stipri. Jo vaistinė veikė pelningai, joje dirbo mediko mokinys S. Krasnodubskis, čia prekiavo krokuvietis Lukošas, buvo ir daugiau padėjėjų. Rupertui Finkui namuose patarnavo net 2 virėjai, jis turėjo savo vežiką, nemažai kitų tarnų.
1563–1565 m. R. Finkui, keliaujant kartu su valdove, teko gyventi Radome.
         
  Karaliaus gydytojas R. Finkas priklausė žymiausių ir turtingiausių XVI a. vilniečių grupei.  
         
1566 metų spalį karalienei išvykus iš Lenkijos, medikas grįžo į Lietuvą ir nuo 1568 m. pradėjo tarnybą Žygimanto Augusto, vėliau Henriko Valua ir Stepono Batoro dvaruose. Gaudavo vidutinį 200 auksinų per metus atlyginimą, 10 auksinų maistui bei 3 gorčius avižų arkliams per savaitę. Medikas užsitikrino įtakingų LDK didikų paramą. Didikams užtariant, Henrikas Valua R. Finkui suteikė beveik 40 valakų Rokantiškių valdą, jam buvo patvirtinta privilegija mūrnamiui ir sodui Vilniuje.
 
Įdomybė
 
Žygimanto Augusto, vėliau Henriko Valua ir Stepono Batoro dvaruose tarnavęs gydytojas Rupertas Finkas gaudavo vidutinį 200 auksinų per metus atlyginimą, 10 auksinų maistui bei 3 gorčius avižų arkliams per savaitę. Kartu su iš valdovo gauta Rokantiškių valda tai sudarė turtą, lenkiantį vidutinio bajoro ar miestiečio gerovę.
 
Nemažas mediko mūrnamis priklausė pilies jurisdikcijai, stovėjo Pilies g., Šv. Jonų bažnyčios rajone, o sodas buvo už karaliaus arklidžių. Visa tai sudarė turtą, lenkiantį vidutinio bajoro ar miestiečio gerovę. Turėjo nekilnojamojo turto ir Kaune. Tad vaistininkas, chirurgas, karaliaus gydytojas R. Finkas priklausė žymiausių ir turtingiausių XVI a. vilniečių grupei.
Karjeros ir turto požiūriu naudingi buvo ir gydytojo šeiminiai ryšiai. Žmonos tėvas buvo ilgametis Kauno muitininkas, vėliau Trakų pilininkas ir tijūnas Kasparas Libneris († 1549). Likusi Kasparo našle Uršulė antrą kartą po 1554 m. ištekėjo už kauniečio Panuso Špilio. Libnerių giminė, kaip ir R. Finkas, siejosi su Karaliaučiumi, ten turėjo nekilnojamo turto. 1565 metais karalienė Kotryna Habsburgaitė kreipėsi į Prūsijos kunigaikštį, prašydama leisti jos gydytojo žmonai ir kitiems K. Libnerio giminaičiams atgauti Karaliaučiuje likusį turtą ir pinigus. Ruperto Finko žmona atsinešė solidų kraitį. Iš tėvo ji gavo ir Šlenavos dvarą Rumšiškių valsčiuje.
Vaikų rankose ištirpęs palikimas
Su Libneryte medikas augino 4 vaikus: sūnus Rupertą, Samuelį ir Danielių bei dukrą Zuzaną. Mirė R. Finkas prieš 1579 m. spalio 18 dieną. Tuomet Steponas Batoras patvirtino privilegiją namui R. Finko palikuonims. Kaip rodo paskirti šeimos globėjai, tarp kurių buvo valdovo gydytojas Mikalojus Bukcelia, Vilniaus vaitas Stanislovas Sabina ir kiti, R. Finkas bendravo su žymiausiais to meto vilniečiais, valdovo dvaro elitu.
         
  R. Finko vaikams išlaikyti tėvų sukauptą turtą sekėsi sunkiai.  
         
Bet R. Finko vaikams išlaikyti tėvų sukauptą turtą sekėsi sunkiai. Po tėvo mirties turtinius giminės reikalus tvarkė sūnus Samuelis. Nors, atrodo, vyriausiuoju šeimoje buvo Rupertas († a. 1608), tačiau jis šaltiniuose praktiškai neminimas. Zuzana († a. 1592) apie 1584 m. tapo Radvilų kliento, protestantų veikėjo Andriaus Volano brolio Jokūbo žmona. Samuelis, ištekindamas seserį, kaip kraitį atidavė nemažą dalį išrangos (aukso, sidabro, brangenybių, pinigų), 480 kapų vertės Šlienavos valdą Kauno paviete. Jauniausias R. Finko sūnus Danielis 1594 m. kvitavo brolį Samuelį už ketvirtąją dalį mūrnamio Vilniuje ir Rokantiškių valdos dalį. Atidavęs kraitį ir dalis broliui ir seseriai, Samuelis neišlaikė pagrindinės tėvų palikimo dalies – mūrnamio prestižinėje Vilniaus gatvėje. 1596 metų spalį už 2 000 kapų grašių namą jis įkeitė Smolensko vaivadai Jonui Abramavičiui, o 1599 m. už 6 000 auks. pardavė jį atvykėliui iš Gdansko Kornelijui Winholdui ir jo žmonai.
 
Literatūra: R. Ragauskienė. Vaistininkai XVI a. Vilniuje, Vilniaus istorijos metraštis, 2007, nr. 1, p. 42–45.
 
Raimonda Ragauskienė