Ūkis / XVIII vidurio – pabaigos
Grįžti

Antanas Tyzenhauzas ir manufaktūros

Kas buvo Antanas Tyzenhauzas, savo metu sulaukęs didžiulio dėmesio ir apkalbų, sukėlęs daugybę aistrų ir diskusijų, bandęs pakeisti ir pagerinti ekonominę Abiejų Tautų Respublikos (ypač Lietuvos) ekonominę sveikatą?
Apšvietos idėjų importas
Antanas Tyzenhauzas (Antoni Tyzenhauz) gimė 1733 m. Lydos paviete. Šeima buvo kilusi iš Livonijos vokiečių baronų. Tėvas Benediktas Tyzenhauzas buvo Skapiškio ir Mirabelio dvarų savininkas. Motina – Ona Bieginskytė. Antanas Tyzenhauzas mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje. Jo edukaciją rėmė Lietuvos kancleris Mykolas Friderikas Čartoriskis, kurio dvare jaunystėje susipažino su būsimu karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu.
     
  1761 m. Antanas Tyzenhauzas tapo Abiejų Tautų Respublikos seimo atstovu. 1765 metais iš karaliaus Stanislovo Augusto gavo valdyti Gardino seniūniją ir karaliaus ekonomijas Lietuvoje. Vėliau tapo karaliaus rūmų iždininku, o 1775 m. – senatoriumi.  
     
Savo globėjo
         
  A. Tyzenhauzas susipažino su filosofu ir rašytoju Žanu Žaku Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712–1778).  
         
M. F. Čartoriskio lėšomis kartu su kunigu Ksaveru Bogušu 1777–1778 m. keliavo po Sileziją, Čekiją, Vokietiją, Olandiją, Angliją ir Prancūziją. 1778 m. Paryžiuje A. Tyzenhauzas susipažino su filosofu ir rašytoju Žanu Žaku Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712–1778). Iš Italijos parsivežė orkestrą, iš Paryžiaus – baletą, iš Čekijos – aludarius ir vaistininkus. Savo lėšomis Gardine jis įkūrė pirmąjį valstybėje botanikos sodą, gamtos istorijos kabinetą ir biblioteką.
Perversmai kultūroje ir ūkyje
1765 m. A. Tyzenhauzas, paskirtas Šiaulių ekonomijos administratoriumi, pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas, ketino perstatyti Šiaulių ir Joniškio miestus. Tuomet Lietuvoje
 
Įdomybė
 
A. Tyzenhauzas – vienas didžiausių naujovių importuotojų LDK. 1777–1778 metais keliavęs po Europą, iš Italijos jis parsivežė orkestrą, iš Paryžiaus – baletą, iš Čekijos – aludarius ir vaistininkus. Savo lėšomis Gardine jis įkūrė pirmąjį valstybėje botanikos sodą, gamtos istorijos kabinetą ir biblioteką.
 
jau plito klasicizmo architektūros idėjos, kuriomis ir rėmėsi A. Tyzenhauzo planai – radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį. 1774 metais pradėta Šiaulių miesto centro rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus. 1780 metais A. Tyzenhauzas buvo nušalintas iš pareigų, jis nespėjo įgyvendinti visų sumanymų, bet pradėtas miesto plėtros procesas buvo nesustabdomas.
         
  Gardinas tapo A. Tyzenhauzo sumanytų reformų centru.  
         

A. Tyzenhauzo rūpesčiu Gardine buvo įkurta matininkų mokykla. Stengdamasis intensyvinti žemės ūkį, jis siuntė jaunuolius į Angliją mokytis agronomijos. Jo valdomose ekonomijose buvo melioruojami laukai, kasami grioviai, tiesiami keliai, auginamos naujos olandiškos gyvulių veislės, perkamas žemės ūkio inventorius. Prekybos tikslais ėmėsi valyti Nemuno vagą. Gardinas tapo A. Tyzenhauzo sumanytų reformų centru. Čia jis įkūrė keletą manufaktūrų: gelumbės, drobės, šilko, lengvųjų audinių, vaško, karietų, skrybėlių, adatų ir net kortų. Rudoje prie Lietuvos Brastos A. Tyzenhauzas pastatė geležies liejyklą, Mogiliave – nedidelį šaunamųjų ginklų fabriką, o Šiauliuose – lino audyklą.
Kas pakišo koją Tyzenhauzo reformoms?
1768 m. A. Tyzenhauzas ėmė kurti palivarkus, kurių žemes turėjo įdirbti valstiečiai. Gyventojai turėjo tiesti kelius, statyti įvairios paskirties pastatus, manufaktūras. Į manufaktūras valstiečiai buvo varomi prievarta, apgyvendinami barakuose, turėdavo maitintis patys. Nauja ekonominė tvarka sukėlė valstiečių ir miestelėnų nepasitenkinimą. 1769 metų liepos 13 d. Žagarėje prasidėjo Šiaulių ekonomijos
         
  Nauja ekonominė tvarka sukėlė valstiečių ir miestelėnų nepasitenkinimą.  
         
valstiečių maištas, per kelias dienas išplitęs visoje ekonomijoje.
Iš Vilniaus į Gardiną A. Tyzenhauzas perkėlė Lietuvos vyriausiąjį tribunolą, Iždo komisiją, įkūrė čia teatrą ir ėmė leisti laikraštį.
Žemės ūkį A. Tyzenhauzas bandė pakelti naudodamas senus baudžiavinius metodus, todėl gaminiai atsiliko nuo europietiškų ir kokybe, ir kaina. Jo manufaktūros viena po kitos bankrutavo, be to, prasidėjo ir didikų bei Rusijos ambasadoriaus Otto Magnuso fon Stackelbergo intrigos, kad jis švaisto valstybės iždo lėšas. Investavęs dideles lėšas į reformas, A. Tyzenhauzas nesugebėjo laiku sumokėti mokesčių sosto iždui, todėl 1780 m. karalius atėmė ekonomijas ir uždarė manufaktūras.
     
  1783 m. A. Tyzenhauzas buvo teisiamas, 1784 m. atimtos visos privilegijos, dvarai ir seimo atstovo teisės.  Antanas Tyzenhauzas savo dienas skurdžiai baigė Varšuvoje. Mirė 1785 m. kovo 31 dieną.  
     

Eligijus Raila