Asmenybės / XVII vidurio - XVIII a.
Grįžti

Bastūnas Aleksandras Karolis Kurcijus

Teologijos daktaras, abiejų teisių licenciatas, medicinos daktaras, pedagogas, teisininkas, lotynistas poetas... Visa tai žymi ne tik keliose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, bet ir JAV žinomą XVII a. LDK istorinę asmenybę. Aleksandras Karolis Kurcijus (apie 1620–1668) buvo pirmasis lotyniškos Niujorko (tuomet Naujojo Amsterdamo) mokyklos  mokytojas. Šio lotynisto  paskelbtų kūrinių nežino net XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašo sudarytojai. Taigi A. K. Kurcijus – XVII a. LDK išeivijos atstovas, menkai žinomas tiek mokslininkams, tiek visuomenei.
Po pasaulį išbarstyti pėdsakai
Matyt, jis gimė Lietuvoje. A. K. Kurcijaus ryšiai su LDK akivaizdūs, tik neaišku, kiek jie truko. Teigiama, jog jis buvo Kėdainių gimnazijos auklėtinis. 1652 m. Leipcigo universiteto dokumentuose jis vadinamas „lietuviu“, t. y. kilusiu iš LDK. 1661 m. Leideno universiteto dokumentuose A. K. Kurcijus įvardytas kaip „Nobilis Lithuanus“. Šie įvardijimai paskatino lietuvių autorius vadinti jį lietuviu, tačiau toks posakis tenurodo jo kilmę iš LDK. 1659 m. rugsėjo 16 d. Niujorke rašytame laiške
         
  Leipcigo universiteto dokumentuose jis vadinamas „lietuviu“, t. y. kilusiu iš LDK. 1661 m. Leideno universiteto dokumentuose A. K. Kurcijus įvardytas kaip „Nobilis Lithuanus“.  
         
kunigaikščiui Boguslovui Radvilai A. K. Kurcijus Lietuvą vadina savo Tėvyne. Jei žodį „Tėvynė“ suprasti tiesiogiai, tuomet nelieka abejonės, kad A. K. Kurcijus buvo kilęs iš LDK. Šią išvadą patvirtintų ir duomenys apie studijas Kėdainių gimnazijoje. Taigi versija, jog A. K. Kurcijus kilo iš LDK bajorų Kurčų giminės, yra tikėtina.
A. K. Kurcijus LDK nuolat negyveno. 1649 m. rugpjūtį jis minimas kaip Slovėnijos miesto Partizánska Ľupča (Tótlipcse) evangelikų mokyklos rektorius, 1649 m. rugpjūtį – kaip Bánovce miesto privačios gimnazijos, išlaikomos didikų Illésházy, rektorius. Tai pažymėta 1649 m. rugpjūčio 7 d. teologijos daktaro A. K. Kurcijaus laidotuvių kalboje, pasakytoje mirus Banská Bystrica (lot. Neosolium) gimnazijos direktoriui liuteronui Jonui Gračai. Trenčino spaustuvėje 1649 m. buvo atspausdintas dar vienas A. K. Kurcijaus kūrinys, dedikuotas didikui Gabrieliui Illésházy. 1650 m. liepą – 1651 m. rugpjūtį A. K. Kurcijus buvo gimnazijos Banská Bystrica vicerektorius. Kur A. K. Kurcijus įgijo teologijos daktaro ir abiejų teisių licenciato (daktaro) laipsnius, neaišku.
„Dievo tremtinys“
1652 m. II p. jis studijavo Leipcigo universitete. Leipcige paskelbė bent tris kūrinius: kalbą, pasakytą 1651 m. Banská Bystrica gimnazijoje („Simi nasi emunctorium in fortunam..., Lipsiae: Litt. Ritzschianis, 1652), taip pat kitus du tekstus (Oratio Alexandri Caroli Curtii SS. Th. Doct. et J.U. Licent. habita contra M. Caspar.
 
Įdomybė
 
Aleksandras Karolis Kurcijus (apie 1620–1668) – teologijos daktaras, abiejų teisių licenciatas, medicinos daktaras, pedagogas, teisininkas, lotynistas poetas, o taip pat pirmasis lotyniškos Niujorko (tuomet Naujojo Amsterdamo) mokyklos  mokytojas. A. K. Kurcijus – XVII a. LDK išeivijos atstovas, menkai žinomas tiek mokslininkams, tiek visuomenei.
 
Dulichium olim Budissinensium in Lusatia Diaconum, Ex Apostolico factum Apostaticum…, Lipsiae: Litteris Lanckisianis, 1652; Comitia regni Pannonici, sive Actus Oratorius…, Lipsiae: Literis Quirini Bauchii, 1652). Pastarajame kūrinyje jis save vadina „Dei causa exul“, t. y. Dievo tremtiniu.
Gali būti, jog po studijų Leipcige A. K. Kurcijus ir stojo tarnauti Radviloms. Mokytojavimas, matyt, Slucko ar kitoje protestantiškoje Radvilų valdoje buvusioje gimnazijoje gali būti datuojamas apie 1653–1658 metus. Deja, iki šiol nepavyko rasti tai patvirtinančių dokumentų. Apie A. K. Kurcijų rašę autoriai daro prielaidą, jog jis buvo arijonas, ir spėja, jog iš LDK išvyko apie 1658 metus. Būtent tais metais ATR seimas priėmė įstatymą, pagal kurį arijonai privalėjo per 3 m. išvykti arba tapti katalikais. Tačiau A. K. Kurcijus nebūtinai turėjo būti arijonu. (Arijonizmas –krikščionybės srovė, atsiradusi IV a. Tikėjimo pagrindas – kunigo Arijaus iš Aleksandrijos skelbta Švenčiausios Trejybės koncepcija, kuri neigė Trejybės dogmą ir Kristaus dieviškumą.) Daugiau esama pagrindo teigti, jog jis buvo liuteronas.
Vargai Niujorko kaime
Apie 1659 m. balandį A. K. Kurcijus buvo Olandijoje. Kurcijus pasisiūlė mokytojauti olandų kolonijoje Amerikoje – Naujajame Amsterdame (nuo 1667 m. Niujorkas), į kurį niekas nenorėjo vykti. Tuomet šiame miestelyje gyveno apie 1 500 gyventojų, buvo apie 200 namų. Balandžio 10 d. su juo pasirašyta sutartis. Matyt, kontrreformacijai Vidurio Europoje plintant, o LDK skendint karo gaisruose, stokojantis pragyvenimo šaltinio, didelę pedagoginę patirtį turintis ir puikiai lotynų kalbą mokantis A. K. Kurcijus ieškojo laimės Naujajame pasaulyje. 1659 metų rugsėjo 16 d. Niujorke A. K. Kurcijus laiške kunigaikščiui Boguslovui Radvilai rašė, jog jis
         
  Kurcijus pasisiūlė mokytojauti olandų kolonijoje Amerikoje – Naujajame Amsterdame (nuo 1667 m. Niujorkas), į kurį niekas nenorėjo vykti.  
         
kadaise tarnavo Radviloms ir buvo priverstas iš Lietuvos išvykti, nes tėvynę ištiko nelaimės. Balandžio 25 dieną laivu „Bever“ A. K. Kurcijus išplaukė į Ameriką, kurią pasiekė apie birželio mėnesį. Išvykti reikėjo skubiai, jis nespėjo pasiimti reikalingų knygų. Liepos 4 dieną jis prisistatė miesto tarybai ir pradėjo darbą. Už lotynų k. dėstymą jam paskirta 500 guldenų metinė alga. Taip pat jam skirtas namas su sklypu sodui ar daržui, leista teikti ir privačias pamokas, jei jos netrukdys pagrindiniam darbui. Be to, kiekvienas mokinys jam turėjo kas ketvirtį mokėti po 6 guldenus, o miestas pažadėjo skirti dar po 200 guldenų. Bet A. K. Kurcijus jau rugsėjį susidūrė su pragyvenimo sunkumais ir paprašė miesto tarybos padidinti jam atlyginimą. Žemutinėje Manheteno salos dalyje (dab. Broad Street 26 / Excange Place) pastatytoje mokykloje mokinių buvo mažai. Jis parašė laišką B. Radvilai, kuriame deklaravo ištikimybę Radviloms ir pasiryžimą, padėčiai pasikeitus, grįžti į tėvynę ir vėl tarnauti jo giminei. Matyt, B. Radvila jam neatsakė arba nepasiūlė grįžti.
Vietoje Amerikos padaužų tramdymo – profesoriavimas Kylyje
1659 m. gruodžio 22 d. laišku miesto taryba A. K. Kurcijui, kaip viengungiui, atsisakė pakelti atlyginimą, nors ir kolonijos gubernatorius rugsėjo 17 d. laiške ir užtarė A. K. Kurcijų, pažymėjo mokytojo darbštumą bei mokinių pažangą. Blogą turtinę mokytojo padėtį liudija tai, jog 1660 m. sausį–rugsėjį jis bylinėjosi su pardavėju dėl skolos už nupirktą kiaulę. 1661 metų liepos 12 d. A. K. Kurcijus paprašė padidinti jam algą iki 600 guldenų bebro kailiais, bet miesto valdžia atsisakė tai padaryti.
A. K. Kurcijus susidūrė su vaikų drausminimo problemomis.
         
  A. K Kurcijaus gyvenimas Amerikoje baigėsi nesėkme, nors šios šalies istorijoje jis buvo pirmasis vakarietis mokytojas ir vienas pirmųjų vakariečių gydytojų  
         
1661 metų vasarį tėvai ir miesto valdžios atstovai jam priekaištavo, jog mokiniai mušasi, plėšo vieni kitų drabužius. Mokytojas skundėsi, jog tėvai draudžia vaikams taikyti fizines bausmes.
A. K. Kurcijus grįžo į Olandiją. A. K Kurcijaus gyvenimas Amerikoje baigėsi nesėkme, nors šios šalies istorijoje jis buvo pirmasis vakarietis mokytojas ir vienas pirmųjų vakariečių gydytojų (tuo metu A. K. Kurcijus dar neturėjo medicinos daktaro laipsnio). Jis, matyt, pavargo būti paprastu, blogai apmokamu, dėl kiaulių ar bebro kailių besibylinėjančiu lotynų k. mokytoju. Stigo jam ir intelektualinės aplinkos.
     
  Grįžęs į Olandiją 1661 m. gruodžio 27 d. A. K. Kurcijus įsirašė į Leideno universitetą (gyveno „Venecijos hercogo“ užeigoje). 1662 metų liepos 15 d. apsigynė Amerikoje parašytą medicinos daktaro disertaciją lotynų k. „Apie inkstų ir pūslės akmenį“ (21 tezė). Disertacija buvo išspausdinta Elzevyrų spaustuvėje, o naujas leidimas ir vertimas į anglų ir lietuvių k. išleistas Čikagoje 1967 metais. Vėlesniuose dokumentuose A. K. Kurcijus vadinamas medicinos daktaru.  
     
Tolesnį gyvenimą A. K. Kurcijus susiejo su Šlezvigu-Holšteinu. 1665–1668 metais jis minimas kaip Kylio universiteto profesorius. Ką tiksliai dėstė A. K. Kurcijaus, neaišku. Jis kartu su Johanu Adolfu Kielemanu 1665 m. paskelbė kūrinį kunigaikščio Christiano Albrechto garbei („Discursus sive Levidensis Oratio...“, Typis Joachimi Reumanni, Acad. Typogr., 1665). Tyrinėtojai jį priskiria vizualinės poezijos žanrui.
Kai A. K. Kurcijus tapo universiteto profesoriumi, poreikio grįžti į Lietuvą nebeliko. Kažin ar krašte, kuriame protestantišką švietimą puolė kontrreformacija, jis būtų buvęs reikalingas.
 
Aivas Ragauskas