Asmenybės / XVIII vidurio – pabaigos
Grįžti

Berekas Joselewiczius – pirmasis žydas karininkas

Berekas (hebrajiškas vardas – Ber Dov) gimė 1764 m. rugsėjo 17 d. Kretingos pirklio Joselio šeimoje. Kaip ir visi žydų vaikai, mokslus pradėjo vietinėje žydų pradžios mokykloje, tačiau labiausiai išsiskyrė savo aistra karybai. Ypač mėgo drožti iš medžio špagas, kuriomis įkyrėdavo savo bendraamžiams.
Nuo Kretingos iki Europos kunigaikščių salonų
Savarankiško gyvenimo išvakarėse reikėjo pasirinkti amatą. Taip jis pateko į Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio aplinką. Vyskupui tuo metu priklausė Kretingos dvaras, retsykiais jame lankėsi ir galėjo išgirsti apie gabų žydų kilmės jaunuolį. Berekas Joselewiczius tapo Vilniaus
         
  Berekas Joselewiczius priklausė žydų kartai, kuri Vakarų Europos kultūroje vertė naują žydų išsivadavimo iš visko, kas yra pasenę, konservatyvu, puslapį.  
         
vyskupo prekybinių reikalų tvarkytoju. Jo pavedimu B. Joselewiczius lankėsi Vienoje, Paryžiuje, Briuselyje, susipažino su įtakingais aukštuomenės žmonėmis ir gludino savo edukaciją salonuose. Greitai išmoko prancūzų kalbą, stebėjo aukštuomenės papročius. Netrukus paprastas Kretingos žydas susipažino su Apšvietos epochos idėjomis. Jis dažnai lankėsi kunigaikščio Charles’io de Ligne rūmuose Briuselyje, kur bendravo su šio kunigaikščio žmona Helena, vyskupo Masalskio dukterėčia. Berekas Joselewiczius priklausė žydų kartai, kuri Vakarų Europos kultūroje vertė naują žydų išsivadavimo iš visko, kas yra pasenę, konservatyvu, puslapį.
     
  Grįžęs į Tėvynę Berekas Joselewiczius su jauna žmona Rifka apsigyveno Varšuvos priemestyje Pragoje. Čia 1789 m. jiems gimė sūnus Juzefas ir duktė Leja. Pats B. Joselewiczius, paveiktas Prancūzijoje vykusių žydų emancipacinių „kovų“ idėjų, atidžiai stebėjo Lietuvoje ir Lenkijoje kilusį reformatorišką sąjūdį.  
     
Gyvenimas ir mirtis su už laisvę iškelta špaga
Prasidėjus 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimui, B. Joselewiczius drauge su kitais Varšuvos žydais įstojo į sukilėlių gretas. 1794 metų spalį kartu su Juzefu Aronowicziumi organizavo lengvosios kavalerijos žydų pulką, tapo jo karininku.
 
Įdomybė
 
Berekas Joselewiczius – pirmasis žydas, tapęs Lenkijos pulkininku ir štabo karininku bei žuvęs už jos nepriklausomybę. Prasidėjus 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimui B. Joselewiczius organizavo lengvosios kavalerijos žydų pulką, kuris pasižymėjo kovose su sukilimą malšinusia Rusijos kariuomene. Pulkui buvo leista atlikti žydų religines apeigas, laikytis šabo ir nešioti įprastas barzdas. Jo pulkas  pasižymėjo kovose su sukilimą malšinusia Rusijos kariuomene.
 
Pulko reikmėms iš „generalinio tautos iždo“ gavęs 3 000 lenkiškų auksinų, netrukus po savo vėliava surinko pusę tūkstančio žydų savanorių. Pulkininkas B. Joselewiczius atsišaukime jidiš kalba pirmą kartą kaip žydas Lenkiją pavadino savo Tėvyne ir paragino „Izraelitų genties vaikus“ atsijauninti ir „įgyti naujo kraujo“. Ypač išaukštino T. Kosciušką, pavadindamas jį „Amžinojo Visagalio Dievo pasiuntiniu“. Pulkui buvo leista atlikti žydų religines apeigas, laikytis šabo ir nešioti įprastas barzdas. J
         
  Pulkininkas B. Joselewiczius atsišaukime jidiš kalba pirmą kartą kaip žydas Lenkiją pavadino savo Tėvyne ir paragino „Izraelitų genties vaikus“ atsijauninti ir „įgyti naujo kraujo“.  
         
o pulkas  pasižymėjo kovose su sukilimą malšinusia Rusijos kariuomene. Suvorovo kariuomenei šturmuojant Pragą, beveik visas B. Joselewicziaus pulkas žuvo. Sukilimui pralaimėjus, B. Joselewiczius pasitraukė į Galiciją (Austrijai atitekusią Lenkijos dalį), kur bandė gauti Austrijos valdžios leidimą burti karinius žydų dalinius. Keli draugai jam padėjo pasitraukti į Prancūziją. Jis apsistojo Paryžiuje, kur tuo metu telkėsi po Abiejų Tautų Respublikos panaikinimo atsidūrę emigrantai. Čia pulkininką surado specialus generolo J. H. Dąbrowskio (1755–1818), rinkusio Lenkų legioną Italijoje, pasiuntinys Eliaszas Tremo. 1798 metais B. Joselewiczius įstojo į Lenkų legioną Italijoje, karinės kampanijos metu buvo sužeistas. Įkūrus Varšuvos kunigaikštystę, B. Joselewiczius buvo paskirtas eskadrono vadu ir gavo pulkininko laipsnį. Po ilgo laiko Varšuvoje jį aplankė žmona Rifka, kuri gyveno Kretingoje. B. Joselewiczius įstojo į masonų ložę „Vieningieji broliai lenkai“.
         
  Įkūrus Varšuvos kunigaikštystę, B. Joselewiczius buvo paskirtas eskadrono vadu ir gavo pulkininko laipsnį.  
         
1809 metais kilo austrų ir prancūzų karas, kuriame Varšuvos kunigaikštystės kariuomenė tapo Napoleono armijos avangardu. Žuvo prie Kocko (Lenkija, netoli Liublino) 1809 m. gegužės 5 d. per susirėmimą su Austrijos kariuomenės grafo Friedricho Hoditzo pulku.
Po jo mirties Varšuvos kunigaikštis Frydrichas Augustas B. Joselewicziaus žmonai Rifkai ir sūnui Juzefui paskyrė kasmetinę pensiją. Sūnus Juzefas Berkowiczius (1789–1846) taip pat tapo karininku.
     
  Už karinius nuopelnus Berekas Joselewiczius 1808 m. buvo apdovanotas Virtuti Militari ordinu. B. Joselewiczius – pirmasis žydas, tapęs Lenkijos pulkininku ir štabo karininku bei žuvęs už jos nepriklausomybę.  
     
Eligijus Raila