Europinis, pasaulinis kontekstas / XV-XVI a.
Grįžti

Dvi burgundų riterio kelionės per LDK

     
  Žilbertas Delanua (pranc. k. Ghillbert de Lannoy, 1386–1462) – burgundų riteris, prancūzų diplomatas ir keliautojas. Po Europos šalis keliavo vykdydamas diplomatines pasiuntinybes. Anglijos karaliaus Henriko V pavedimu aplankė daug valstybių, tarėsi dėl bendros politikos, nukreiptos prieš turkus, ir Jeruzalės išvadavimo. Su LDK valdovu Vytautu Žilbertas Delanua šiuos klausimus aptarė 1421 metais. Du kartus lankydamasis LDK diplomatas atsiminimuose pateikė žinių apie kraštą, miestus ir žmones.  
     
Įspūdžiai iš Lietuvos: miestai ir dykros
1413 m. Žilbertas Delanua atvyko į Vokiečių ordiną dalyvauti karo žygiuose prieš pagonis, bet po Žalgirio mūšio Ordinas karo žygių neberengė. Todėl 1413 m. pabaigoje diplomatas iš Karaliaučiaus keliavo į Livoniją. Pravažiavo Klaipėdą. Atsiminimuose jis minėjo, kad netoli sienos su žemaičiais yra pilis. Lietuvos pajūris jam pasirodė tuščias ir smėlėtas. Pasiekęs Liepoją toliau vyko per Livonijos mietelius į Rygą. Lankėsi Naugarde ir Pskove, šiame mieste buvo nesvetingai priimtas. Diplomatui teko bėgti. Grįždamas į Livoniją 1414 m. pro Daugpilio tvirtovę, keliavo į LDK.
         
  Kelionės metu diplomatui LDK pasirodė kaip tuščias, kupinas ežerų ir didelių miškų kraštas.  
         
Žilbertas Delanua atsiminimuose nurodė, jog dvi dienas ir naktis važiavo rogėmis per didelį mišką ir pro ežerus, nesutikdamas nei vieno žmogaus, kol pasiekė vieną LDK valdovo Vytauto dvarą, nuo kurio iki Vilniaus buvo likę 12 mylių. Šioje atkarpoje jis matė daug sodybų, ežerų ir miškų. Kelionės metu diplomatui LDK pasirodė kaip tuščias, kupinas ežerų ir didelių miškų kraštas. Diplomatas mini, jog Vilniuje matė Vytauto pilį, kuri buvo sutvirtinta akmenimis ir mūru, bet daug jos statinių buvo mediniai. Pilyje valdovo nebuvo, jis susitiko su dviem Vytauto žmonos seserimis. Vilniaus miestas pasirodė ilgas ir siauras, jis neturėjo gynybinės sienos; būta medinių namų ir kelių mūrinių bažnyčių. Tačiau jis pabrėžė, jog ir kituose miestuose matė mūrinių bažnyčių, kai kurios buvo intensyviai statomos.
 
Įdomybė
 
Žilbertas Delanua (XVa. prancūzų keliautojas) minėjo, jog lietuviai augino ilgus palaidus plaukus, o moterys puošėsi apdarais, panašiais į Rytų Prancūzijos moterų apdarus.
 
Žilbertas Delanua atvyko į Trakus, kurie jam pasirodė kaip didelis miestas; čia buvo dvi pilys. Nauja, panaši į matytas Prancūzijoje, pastatyta iš plytų saloje. Mieste keliautojas pasigedo gynybinės sienos; namai – tik mediniai ir netvarkingai išdėstyti. Nurodė, jog Trakuose gyveno lietuviai, rusai, vokiečiai, daug totorių ir žydų. (Žydais Ž. Delanua vadino ir karaimus.) Diplomatui kėlė įspūdį Trakuose matytas žvėrynas, kuriame buvo stumbrų, arklių, mulų, laukinių arklių, meškų, šernų, briedžių, elnių ir kitokių žvėrių. Išvažiavęs iš Trakų pasiekė Punią. Čia buvo didelė medinė įtvirtinta pils, kurioje Vytautas praleisdavo beveik visą žiemą. Tąsyk pilyje buvo valdovas, jo žmona, dukra Sofija (ji buvo ištekinta už Maskvos valdovo) ir anūkė. Apie susitikimą su Vytautu Žilbertas Delanua nerašė, bet pasakodamas pabrėžė jo dosnumą atvykėliams iš kitų kraštų. Svečiai būdavo atleidžiami nuo mokesčių, viešnagės metu nieko nestigdavo. Iš čia diplomatas vyko į Kauną, kurį jis apibūdino kaip didelį ir gerai įtvirtintą miestą su didele pilimi. Toliau važiavo rogėmis užšalusio Nemuno vaga, matė dvi pilis. Arčiau Prūsijos, LDK pasienyje, prasidėjo miškingas negyvenamas kraštas, kurį vagojo upės.
Susitikimas su Vytautu Didžiuoju ir vos neprarastos jo dovanos
Antrą kartą Žilbertas Delanua lankėsi LDK 1421 m. liepą. Pirmiausiai Voluinėje, Kremeneco pilyje, jis susitiko su Vytautu ir jo žmona Julijona. Valdovą supo daug kunigaikščių, kunigaikštienių ir riterių, tarp kurių buvo ir vienas totorius.
         
  Ž. Delnua įteikė Vytautui Anglijos karaliaus dovanas.  
         
Diplomatas įteikė Vytautui Anglijos karaliaus dovanas.Vytautas priėmė diplomatą gražiai ir iškėlė trejas vaišes, o jį patį pasodino prie savęs. Per devynias viešnagės dienas Žilbertas Delanua matė, kaip pas Vytautą atvyko pasiuntiniai iš Naugardo ir Pskovo, kurie atvežė, kaip jis rašo, šešiasdešimt rūšių dovanų: įvairių brangių kailių, šilko, aukso ir sidabro. Tačiau Vytautas pskoviečius atstūmė.
Vytautas pasiuntiniui dovanojo šilkinių drabužių, brangių kailinių ir kepurių, puošnių šarvų, totorišką lanką, keturis žirgus, o didžioji kunigaikštienė padovanojo auksinę grandinę ir didelį totorišką floriną, skirtą nešioti ant kaklo. Vytautas gausiai apdovanojo ir septynis diplomato bendražygius. Anot Žilberto Delanua, jis atsisakė priimti 100 aukso dukatų ir 25 sidabro lazdeles, kurias norėjo dovanoti Vytautas, nes valdovas rėmė čekų husitus, kariavusius su katalikiškų Europos valstybių valdovais. Vytautas pasiuntiniui davė kelis apsauginius raštus, parašytus totoriškai, rusiškai ir lotyniškai,
         
  Diplomatą lydėjo aštuoniolika Vytauto paskirtų palydovų.  
         
kurie jam leido saugiai keliauti, ir įspėjo, jog per Dunojų nebusią galima persikelti, nes Turkijoje po sultono mirties vyko įtemptos vidaus kovos. Diplomatą kelionės metu lydėjo aštuoniolika Vytauto paskirtų palydovų. Toliau Žilbertas Delanua vyko į Valakiją, apsistojo Moldovos įtvirtintame Belgorodo uoste, kuriame buvo užpultas, primuštas, apiplėštas ir pririštas prie medžio ant Dniepro kranto. Moldovos vaivadai pavyko rasti plėšikus ir grąžinti diplomatui kai kurias iš jo atimtas Vytauto dovanas. Toliau Žilbertas Delanua keliavo pas Krymo chaną, kuris, kaip teigiama, buvo geras Vytauto draugas.

Literatūra: P. Klimas, Ghillebert de Lannoy. Dvi jo kelionės Lietuvon Vytauto Didžiojo laikais (1413–14 ir 1421 metais) (Atmušta iš II Praeities tomo). Kaunas, 1931.
 
Tomas Čelkis