Ūkis / XV-XVI a.
Grįžti

Grašis – LDK piniginės sistemos pagrindas

     
  Pirmą kartą LDK grašiai buvo nukaldinti tik 1535 m., tačiau pinigų sistema LDK jau anksčiau buvo pagrįsta grašiu. Pirmieji Prahos grašiai LDK atsirado XIV amžiuje. Iš pradžių LDK pinigų sistema buvo paremta sidabro lydiniu – rubliu. Prahos grašiu paremta pinigų sistema LDK įvesta XV a. I ketvirtyje, kai apie 1411 m. Vytautas nukaldino naujas savo monetas (stulpai / ietigalis su kryžiumi). Tačiau tuo metu buvo įvesta dvyliktainė skaičiavimo sistema. Vytauto kaldinti denarai sudarė 1:12 Prahos grašio dalį. Kartu atsirado ir skaičiavimo vienetas kapa – 60 grašių. Vėliau kaldinti Kazimiero denarai jau sudarė 1:10 Prahos grašio dalį. Prahos grašiai buvo apie 28 mm skersmens ir apie 3 g masės monetos.  
     

Pirmasis lietuviškas grašis – atsiskaitymui su lenkų kariuomeneAleksandro valdymo laikais 1495 m. buvo įvykdyta pinigų reforma, įvestas LDK grašis ir dešimtainė pinigų sistema.
         
  Pusgrašių kaldinimą pratęsė Žygimantas Senasis, o 1535–1536 m. buvo nukaldinti ir pirmieji LDK grašiai.  
         
Tačiau grašių monetų dar nukaldinta nebuvo. Tiesa, kartais minimas vadinamas bandomasis grašis (žinomas 1 vnt.), tačiau, tikėtina, kad tai yra XIX a. klastotė. Po Aleksandro įvykdytos pinigų reformos pirmą kartą buvo nukaldintos pusės grašio monetos (pusgrašiai), kaldinti ir denarai. Naujoje pinigų sistemoje 1 grašį sudarė 2 pusgrašiai arba 10 denarų.
Pusgrašių kaldinimą pratęsė Žygimantas Senasis, o 1535–1536 m. buvo nukaldinti ir pirmieji LDK grašiai. Grašių pasirodymą lėmė dvi priežastys: apyvartoje ėmė ženkliai trūkti stambaus nominalo monetų – Prahos grašių; tuo metu vyko kariniai veiksmai su Maskva ir reikėjo atsiskaityti pinigais su samdyta lenkų kariuomene. Naujų monetų kaldinimas LDK iždui turėjo duoti papildomų lėšų. 1535 metų birželio 22 d. atidarytos Vilniaus kalyklos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jonas, o pinigų meistru – Kasparas Moleris. Kai karas baigėsi, 1536 m. vid. kalykla buvo uždaryta.
     
  Pirmieji Vilniuje kaldinti grašiai buvo 25–27 mm skersmens, 2,57 g masės (praba 375). Vienoje jų pusėje buvo pavaizduotas Lenkijos erelis, o kitoje – LDK raitelis. Šie grašiai nuo kitų LDK kaldintų monetų skiriasi vienu bruožu: kai kuriose monetose buvo pažymėta ne tik kaldinimo data, bet ir mėnesio pirmoji raidė. Žinomos raidės – I (Januarius), F (Februarius), M (Martius), A (August, Aprilius), S (September), N (November). Šių grašių galėjo būti nukaldinta 3–4 mln. vienetų.  
     
Vietinius grašius nustelbė užsieniniaiLDK monetų apyvartoje lietuviški grašiai buvo reti. Tai lėmė nedidelis šių monetų tiražas. Žygimanto Senojo grašių, rašytiniuose šaltiniuose vadinamų plokščiaisiais, Lietuvoje rasta apie 40 vnt., o tai sudaro tik apie 10% visų Lietuvoje rastų Žygimanto Senojo grašių. Daugiausia tuo metu apyvartoje buvo Prūsijos grašių.
Grašių kaldinimą tęsė ir kiti valdovai. Žygimantas Augustas grašius kaldino 1545–1546 m., 1555–1556 m., 1559 m. Vilniuje ir 1566 m. Tikocine. Šis valdovas kaldino ir lenkiškos pėdos grašius 1546–1548 m., 1566–1568 m. (masė – 2,05 g) Vilniuje ir 1566 m. Tikocine.
         
  Daugiausia tuo metu apyvartoje buvo Prūsijos grašių.  
         
Šių grašių vertė buvo 20% mažesnė nei LDK. Žygimantas Augustas pirmą kartą LDK monetų istorijoje nukaldino ir didesnių nominalų grašių monetų: 2 grašius (1565), 3 grašius, 4 grašius, 6 grašius, 30 grašių (taleris).
Žygimanto Augusto grašiai yra dar retesnės monetos nei Žygimanto Senojo. Lietuvoje jų rasta tik virš 30 vnt. (apie po 15 vnt. lietuviškos ir lenkiškos pėdų). Kalyklos ataskaitos liudija, kad 1545–1546 m. šių monetų nukaldinta daugiau kaip 375 000 vienetų.
Reta moneta grašis – svarbus skaičiavimo vienetasStepono Batoro laikais (1580) buvo įvykdyta nauja pinigų reforma, Lenkijos ir LDK monetų vertė sulyginta. Buvo sumažinta LDK grašio vertė, monetose šalia LDK raitelio atsirado ir Lenkijos erelis. 1580–1581 metais kaldintų grašių masė – 1,9 g, o praba – 359. Vėliau grašio vertė mažėjo – Zigmanto III Vazos (1607–1615) monetos masė – 1,58 g, o 1625–1627 m. masė – 1,045 g. Taip pat kaldinti 3 grašiai ir 6 grašiai. 1619 metais pirmą kartą nukaldintos ir 1,5 grašio monetos.
Stepono Batoro grašiai – retos monetos Lietuvoje rastuose lobiuose. Aptiktos tik dvi tokios monetos, dar kelios monetos rastos Slovakijoje ir Vengrijoje.
 
Įdomybė
 
Paskutinė grašio nominalo LDK moneta nukaldinta 1652 metais, Jono Kazimiero valdymo laikais.
 
Zigmanto III Vazos grašiai yra gausiausiai kaldintos šio nominalo LDK monetos. Tačiau palyginus jų kiekį su kitų Zigmanto III Vazos kaldintų nominalų monetų kiekiais, tai sudarytų vos apie 3,5 proc. 1607–1615 metais kaldintų grašių Lietuvoje rasta apie 50 vnt., o 1625–1627 m. – apie 500 vienetų.
Jono Kazimiero valdymo metais vėl bandyta atnaujinti grašių kaldinimą. 1652 metais paskutinį kartą buvo nukaldinta grašio nominalo LDK moneta. Taip pat nukaldinta 1,5 grašio, 3 grašių ir 6 grašių nominalų monetos. Po karo su Maskva atnaujinus LDK monetų kaldinimą buvo išleistos 3, 6 grašių bei naujo LDK nominalo – 18 grašių monetos. Pastaroji moneta dar vadinama ortu.
Jono Kazimiero 1652 grašiai taip pat reti. Lietuvoje jų rasti 6 vienetai. Manoma, kad šių monetų galėjo būti nukaldinta apie 250–350 tūkst. vienetų.
     
  Nors grašis buvo XV–XVII a. LDK piniginės sistemos pagrindas, tačiau kaip moneta jis nebuvo populiarus.  
     

Eduardas Remecas