Kūryba / XVIII vidurio – pabaigos
Grįžti

J. P. Norblinas – Stanislovo Augusto epochos dailininkas

Jeanas Pierre‘as Norblinas de la Gourdaine, žinomas J. P. Norblino vardu, gimė 1745 m. liepos 15 d. Šampanėje, Prancūzijoje. J. P. Norblinas atvyko į Abiejų Tautų Respubliką ir tapo vienu žymiausiu Stanislovo Augusto epochos dailininkų.
Čartoriskių dvaro dailininkas
Jo tėvas – Pierre‘as Martinas Norblinas, La Gourdaine dvaro savininkas. J. P. Norblinas piešimo mokėsi savarankiškai. Sulaukęs 15 metų, nupiešė pirmuosius reikšmingesnius piešinius. Tai buvo trys eskizai, vaizduojantys Bastilijos parako saugyklą. 1769 metais jis pradėjo studijas Paryžiuje pas Francesco Casanovą.
 
Įdomybė
 
ATR gyvenęs ir dirbęs prancūzas dailininkas J. P. Norblinas sukilimo metu bendravo su T. Kosciuška, lankėsi jo vadavietėje. Yra išlikęs J. P. Norblino pasas su nupieštu T. Kosciuškos vadavietės prie Mokotovo brėžiniu.
 
Po metų tęsė studijas Paryžiuje, Karališkoje dailės ir skulptūros akademijoje. Trumpai lankėsi užsienio šalyse, o 1771 m. atvyko į Londoną, kur sutiko savo būsimą mecenatą kunigaikštį Adomą Kazimierą Čartoriskį  (Adam Kazimierz Czartoryski, 1734–1823).
         
  Ankstyvajame kūrybos periode, sekdamas F. Casanova, J. P. Norblinas daugiausiai tapė batalines scenas.  
         
Ankstyvajame kūrybos periode, sekdamas F. Casanova, J. P. Norblinas daugiausiai tapė batalines scenas.  Taip pat kūrė grafiką, dažniausiai kopijuodamas kitų dailininkų darbus. Nuo 1772 m. pradėjo dirbti pas kunigaikštį A. K. Čartoriskį, lydėjo jį kelionėse. Kelis kartus abu vyko į Londoną. Į Lenkiją menininkas atvyko 1774 metais. Jis dešimčiai metų buvo priimtas į Čartoriskių dvarą dirbti dailininku ir jų vaikų mokytoju.  Gyveno netoli Varšuvos, Izabelės Čartoriskos (Izabela Czartoryska, 1746–1835) dvare, kur padėjo jai įrengti rūmelius Povonzkose. Čia nutapė nemažai darbų, dekoravo rūmelių sienas. Kunigaikščio A. K. Čartoriskio  užsakymu 1783 m. Riterių mokyklai, elitinei karo akademijai, sukūrė kompozicijų, vaizduojančių mokyklos gyvenimą, ir paveikslų ciklą pagal Ovidijaus „Metamorfozes“. Taip pat dirbo Elenos Radvilienės-Pšezdeckos (1753–1821) dvare, kur jos parkui projektavo įvairius statinius. Karaliui Stanislovui Augustui išdekoravo jo rūmų Auksinės salės plafoną.
Teptuku ginkluotas sukilėlis
     
  Apie 1787 m. J. P. Norblinas apsigyveno Varšuvoje, kur atidarė savo dirbtuves, priiminėjo mokinius ir skaitė paskaitas aristokratų namuose. Jo mokiniais buvo Jonas Rustemas, Adomas ir Marija Čartoriskiai, Kristina ir Anelė Radvilaitės. Šiuo laikotarpiu, piešdamas akvarele, guašu, aliejumi ar sepija, daugiausia dėmesio skyrė vietinei tematikai, vaizduodamas įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovus.  
     
J. P. Norblinas nesišalino ir politinių įvykių. Kelis kartus tapė 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos priėmimą. Nemažai  kūrinių skirta 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimui („Išdavikų korimas prie rotušės Senamiesčio turgaus aikštėje“, „Pragos skerdynės“, „Sukilėlių kovos prie Švento Kryžiaus bažnyčios“, „Dalgininkų ataka prieš patrankas prie Raclavicių“, „Mūšis prie Ščekocinų“, „Kosciuškos paėmimas į nelaisvę“).
         
  J. P. Norblinas nesišalino ir politinių įvykių.  
         
Sukilimo metu jis lankėsi T. Kosciuškos vadavietėje. Yra išlikęs J. P. Norblino pasas, išduotas Varšuvos prezidento Zakrzewskio, su T. Kosciuškos vadavietės prie Mokotovo brėžiniu. Būdamas greta sukilimo vado jis nemažai piešė. Taip kilo legenda apie aktyvų dailininko dalyvavimą 1794 m. sukilime. Rusijos kariuomenei numalšinus sukilimą jis atnaujino ryšius su Čartoriskiais. Dažnai lankėsi jų rezidencijoje Pulavuose, kur restauravo nuo karo veiksmų nukentėjusius meno kūrinius.
Vaizdai iš gyvenimo ir romanų
J. P. Norblinas buvo ir knygų iliustratorius. 1777–1778 metais jis nupiešė 24 iliustracijas Ignaco Krasickio (Ignacy Krasicki, 1735–1801) kūriniui „Pelėada“ („Myszeida“) ir Lorenso Sterno (Lawrence Sterne, 1713–1768) romanui  „Džentelmeno Tristramo Šendžio gyvenimas ir mintys“ (1759–1767). Didžiausią J. P. Norblino
         
  Į Prancūziją J. P. Norblinas atsivežė daug eskizų, kuriuos panaudojo, tapydamas vaizdus iš buvusio Lenkijos gyvenimo.  
         
kūrybos dalį užėmė grafikos darbai, kuriuos kūrė iki 1789 m., eksperimentuodamas ir tobulindamas techniką. Šiam pomėgiui didžiausią įtaką bus padariusi Rembrandto (Rembrandt Harmenszoon van Rijn, 1606–1669) kūryba, kurią J. P. Norblinas atidžiai studijavo.
1804 m. dailininkas išvyko iš Lenkijos, kur buvo gavęs bajoro titulą, ir apsigyveno Paryžiuje. Į Prancūziją J. P. Norblinas atsivežė daug eskizų, kuriuos panaudojo, tapydamas vaizdus iš buvusio Lenkijos gyvenimo. Taip pat piešė Paryžiaus gatvių gyvenimą ir Napoleono karų vaizdus.
     
  Dailininkas turėjo tris sūnus. Vienas tapo dailininku, antras – violončelistu, o trečias – bronzos apdirbėju.  
     
J. P. Norblinas mirė Paryžiuje 1830 m. vasario 23 dieną.
 
Eligijus Raila