Kūryba / XVII vidurio - XVIII a.
Grįžti

Jurgis Kosakovskis (Kasakauskis) – pirmos lietuviškos katalikiškos maldaknygės (1681 m.) parengėjas

1681 m. pasirodė pirmoji lietuviška katalikiška maldaknygė „Rożancius Szwęciausios Maryos Pannos yr saldziausya warda Jezusa teypogi spasabas apwaykściojima kałnu Kałwaryos Ziamayciu su modlitwomis yr giesmemis anto słuźijęćiomis”, kurios parengėju laikomas dominikonas Jurgis Kosakovskis (Kasakauskis).
     
  Kosakovskių giminė buvo kilusi iš Mazovijos, nuo Kosakų vietovės. Bene pirmasis iš šios giminės į Žemaitiją XVI a. 2 pusėje atsikėlė Jokūbas († prieš 1590 m.), įsikūręs Šiauduvos valsčiuje, Mažrimų dvarelyje. Daugiau duomenų apie Kosakovskių giminę, įsikūrusią Žemaitijoje, nežinoma.  
     
Giesmės aukštaitiškai ir žemaitiškai
Fragmentiškai žinomas ir pačio Jurgio Kosakovskio (*~1650, Mažrimai – †1722) gyvenimas. Jis gimė ir augo neturtingoje bajorų šeimoje, kuriai priklausė 1 dūmas (valstiečio sodyba). Vėliau Jurgis įstojo į
         
  Kaip matyti iš vėliau J.Kosakovskio užimtų pareigų, jis turėjo pamokslininko „dovaną”, net keletą kartų buvo paskirtas generaliniu pamokslininku – Derečine (1712 m.), Merkinėje (1715 m.) ir Vilniaus Šv. Dvasios konventui (1719 m.).  
         
dominikonų vienuoliją,
 
Įdomybė
 
1681 m. pasirodė pirmoji lietuviška katalikiška maldaknygė „Rożancius Szwęciausios Maryos Pannos yr saldziausya warda Jezusa teypogi spasabas apwaykściojima kałnu Kałwaryos Ziamayciu su modlitwomis yr giesmemis anto słuźijęćiomis”, kurios parengėju laikomas dominikonas Jurgis Kosakovskis (Kasakauskis). Maldaknygė susilaukė populiarumo: 1681–1864 m. laikotarpyje pasirodė net 43 maldaknygės leidimai.
 
1676 m. laikinai administravo Ylakių parapiją, 1681 m. minimas kaip Rožinio brolijos dvasinis tėvas (promotorius) Žemaičių Kalvarijoje, o 1683 m. kaip tenykštis prioras. Po 1686 m. buvo išsiųstas į misijas Livonijoje, o 1693 m. minimas kaip Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno Rožinio brolijos dvasinis tėvas bei misijonierius Livonijoje, 1700 m. tapo pirmuoju Pasienės (Latvija) konvento prioru, pagaliau 1710 m. aptinkamas kaip vikaras Krasnobore (Lenkija). Kaip matyti iš vėliau J.Kosakovskio užimtų pareigų, jis turėjo pamokslininko „dovaną”, net keletą kartų buvo paskirtas generaliniu pamokslininku – Derečine (1712 m.), Merkinėje (1715 m.) ir Vilniaus Šv. Dvasios konventui (1719 m.).
J. Kosakovskis buvo pirmos lietuviškos katalikiškos maldaknygės parengėjas, kuris knygelės dedikacijoje, skirtoje Samueliui Konaževskiui, tiesiai įvardijo: „šį mano darbą ryžtuosi pateikti” (tę pracę moję odważam się podawać). Visgi, keblu pasakyti ar J. Kosakovskis pats išvertė maldas į lietuvių kalbą. Aišku, kad šis atvykusios lenkų bajorų giminės, įsikūrusios Žemaitijoje, ketvirtos kartos asmuo buvo susipažinęs su žemaičių tarme. Tačiau „Rożancziaus” tekstas kalbiniu atžvilgiu yra būdingas viduriniajam senosios lietuvių raštų kalbos – aukštaitiškos tarmės variantui, nors jame pasitaiko ir žemaičių tarmės elementų (garbie – garbė, sauguok – saugok, melſkimos – melskimės ir kiti). Tad greičiausiai prie maldų ir giesmių tekstų parengimo triūsė ne vienas asmuo. Gali būti, kad dalį giesmių vertė ir J. Kosakovskis, o jam padėjo kiti dvasininkai? Tačiau tai klausimai, kuriems reikalingi nauji tyrimai.
Naujas puslapis Lietuvos pamaldumo istorijoje
Šios maldaknygės pasirodymas buvo reikšmingas įvykis ne tik XVII a. Lietuvos kultūriniame ir konfesiniame gyvenime, ji savo reikšmės neprarado ir buvo nuolat perleidžiama vėliau, dar beveik du šimtmečius. Antai, 1681–1864 m. laikotarpyje pasirodė net 43 maldaknygės leidimai. 1681 m. J. Kosakovskio parengto „Rożancziaus” populiarumo priežastis glūdi pačiame tekste, nes kūrinyje sudėtos lietuviškos maldos ir giesmės (iš viso 39), tuo pačiu jis buvo skirtas Kryžiaus stočių apmastymui
         
  1681–1864 m. laikotarpyje pasirodė net 43 maldaknygės leidimai.  
         
besilankantiems Žemaičių Kalvarijoje. Su šiuo kūriniu turėjo įsitvirtinti nauja bendruomeniško Kančios kelio stočių forma. Be to, Žemaičių Kalvarija buvo antroji Abiejų Tautų Respublikoje (pirma – 1604 m. Lenkijoje, Zebžydove), kurioje buvo įkurta Kryžiaus kelio stotys. Įdomu, kad jau tuomet J. Kosakovskio kūrinyje buvo išvardintos beveik visos šiandien žinomos (20) išlikusios Žemaičių Kalvarijų stotys (1681 m. „Rożancziaus” leidime jų – 18, o 1723 m. – 19).
Žvelgiant į lietuviškų giesmių raidą „Rożanczius” išsiskiria dviems bruožais. Pirma, kad šalia iš kitų autorių (R. Bellarmino, P. Šrubauskio) perimtų, bei naujai iš lenkų kalbos išverstų giesmių, yra orginali nežinomo autoriaus giesmė apie Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelę Mariją. Antra, kad pirmajame „Rożancziaus” leidime 1681 m. buvo įdėta šv. Izidoriui, žemdirbių ir artojų globėjui, skirta giesmė (vėlesniuose leidimuose jos nebeliko). Tai parodo tuomet besiskleidžiantį šio šventojo kultą Lietuvoje, ką patvirtina ir šv. Izidoriui skirtos giesmės fragmentas:
 
Diewa biias darbinikay:
Tikras Diewo walſtinikay,
Izodoray ſwentaſis.
 
Saugok nuo darbu piktuiu,
Sirdis ir rankas tikruiu,
Diewo tarne karſztasis,
 
Piemeneli pagarbintas,
Iau Danguia paaukśtintas,
Saugok banda krykśćioniu.
 
 
Jonas Drungilas
D. Vasiliūnienė, Žemaičių Kalvarija: piligriminio centro istorija ir dailė XVII–XIX a., Vilnius, 2010.