Kasdienybė / XVI vidurio - XVII a.
Grįžti

Kaip Vladislovas IV iš savo žmonos paskolą ėmė

     
  Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza (1595–1648) buvo turtuolis vargšas. Valdovas pinigų neskaičiavo. Jei jų pristigdavo, o taip nutikdavo nuolat, nesukdavo sau dėl to galvos: jei pinigų nėra, vadinasi, reikia jų skolintis. Pinigų turėjo, bet dažniausiai – svetimų. Antroje savo karaliavimo pusėje (valdė 1632–1648 m.) jis valdiniams buvo skolingas net 4 su puse milijono florenų.  
     
Karališkas būdas prašvilpti daugiau kaip pusę milijonoVladislovas IV kartais regzdavo grandiozinius planus.
         
  Žygiui pinigų nebuvo, bet tai ne bėda, kam valdovui jo žmona?  
         
1646 metais jis nutarė suburti krikščioniškosios Europos valstybių valdovų koaliciją žygiui prieš silpstančią, bet galingą Osmanų imperiją. Žygiui pinigų nebuvo, bet tai ne bėda, kam valdovui jo žmona? Ir 1646 m. rugsėjo 14 d. jis vienu kartu iš savo antrosios žmonos Liudvikos Marijos Gonzagos (1611–1667) ketveriems metams pasiskolino milžinišką 660 000 florenų sumą. Pinigėliai greitai buvo ištaškyti verbuojant karius, kurie neiššovė nė vieno šūvio, nes karo prieš turkus planai nuėjo vėjais. Karalienė 660 000 florenų paskolino ketveriems metams už 7 procentus metinių palūkanų (46 200 florenų), bet Vladislovas IV palūkanų nemokėjo, todėl netrukus skolos suma išaugo iki 818 521 florenų ir 27 grašių.
     
  Dabar asmuo, norėdamas gauti didesnę paskolą, turi turėti užstatą. Dažniausiai reikalaujama įkeisti nekilnojamą turtą, vertybinius popierius. Ką žmonai įkeitė Vladislovas IV? Žemes? Dvarus? Būsimas pajamas? Neatspėsite. Jis įkeitė savo ir greičiausiai pirmosios velionės žmonos Cecilijos Renatos Habsburgaitės (1611–1644) papuošalus, iš viso 200 dirbinių. Tarp jų buvo 42 įvairiausi kaklo vėriniai – grandinės, 22 auskarų poros ir 15 pavienių auskarų, 22 įvairiai dekoruoti galvos raiščiai, dirželiai, grandinėlės, 9 apyrankės, 5 žiedai, 4 diržai ir grandinės. Bet daugiausia buvo brangenybių, papuošalų. Tai buvo įvairiausių formų (rožės, vynuogės, papūgos, laivo, erelio, kupranugario, plunksnos) pakabukai, inkrustuoti brangakmeniais ir perlais.  
     
„Pigiausi“ auskarai – už dvariškio pusmečio algąBrangiausiai buvo įkainotas papuošalas „Gausybės ragas“ (39 000 florenų). Antri pagal brangumą – į auksą inkrustuoti du dideli nusmailinti perlai (22 500 florenų). Keletas dirbinių įvertinti 16 500, 12 000, 9 000, 8 100 florenų. Didžioji dalis papuošalų buvo kuklesni, verti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių florenų, o kai kurie – vos kelias dešimtis florenų. Pigiausi – 15 florenų vertės auskarų pora.
         
  Įkeistų dirbinių vertė buvo gerokai mažesnė už suteiktą paskolą.  
         
XVII amžiaus penktajame dešimtmetyje Liudvikos Marijos Gonzagos dvaro tarnautojai per metus uždirbdavo nuo 24 iki 48 florenų, dvaro damos – 300–400 lenkiškų florenų, po tūkstantį florenų ir daugiau per metus gaudavo tik gydytojai, kiti aukštesni dvaro pareigūnai, amatininkai.
Taigi kokios vertės buvo šis įkeistas papuošalų rinkinys? Po kelerių metų didžioji jo dalis buvo įvertinta tik 277 708 florenais (pasiskolinta 660 000 florenų!). Įkeistų dirbinių vertė buvo gerokai mažesnė už suteiktą paskolą.
Vėjais paleisti turtai
1648 m. gegužės 20 d. Vladislovas IV pakeliui į Varšuvą mirė Merkinėje, todėl skolos išmokėjimą perėmė jo įpėdinis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza.
 
Įdomybė
 
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza (1595–1648) finansines problemas sprendė klimpdamas į skolas. Antroje savo karaliavimo pusėje (valdė 1632–1648 m.) jis valdiniams buvo skolingas net 4 su puse milijono florenų.
 
Dėl pakrikusių valstybės ir valdovo finansų ji liko nepadengta ne tik numatytu laiku (iki 1650 m. rugsėjo 16 d.), bet iki Liudvikos Marijos Gonzagos mirties (1667). Pagrindinė 660 000 florenų suma buvo išmokėta tik karalienės seserėčiai Onai Henrikai, Henriko Julijaus de Bourbono-Condé (1643–1709) žmonai.
Kokia buvo papuošalų lemtis? 1646 m. rudenį juos įkeisdamas, Vladislovas IV garantavo žmonai, kad per ketverius metus negrąžinus 660 000 florenų paskolos, ji galės kam panorėjusi juos įkeisti su sąlyga, jog karalius, jo įpėdiniai ir paveldėtojai turės teisę juos išpirkti. 1649 metų gegužę papuošalai dar minimi kaip vientisas rinkinys. Vėliau žinios apie juos nutrūksta. Ką su jais darė karalienė, nežinoma. Po Liudvikos Marijos Gonzagos mirties 1667 m. buvo sudarytas jai priklausiusių brangenybių inventorius. Jame minimi papuošalai, bet jie netapatintini su 1646 m. įkeisto rinkinio dirbiniais. Taigi šie meno kūriniai greičiausiai prasmego istorijos įvykių akivare. Bet, tikėkimės, vienas kitas dar išnirs į paviršių, ir galėsime paganyti į juos akis.
 
Darius Antanavičius
 
Literatūra: D. Antanavičius, Vladislovo IV Vazos Liudvikai Marijai Gonzagai 1646 m. įkeistų papuošalų inventoriai, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sudarė A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 219–262.