Ūkis / XVI vidurio - XVII a.
Grįžti

Kunigaikštystė be miestų – LDK didikų Radvilų Dubingių valda

     
  Įtakingų LDK didikų Radvilų tėvonija Dubingiai žinomi tiek praeities, tiek šiandienos istorijos dalyviams. Dubingiai ūkiniu ir religiniu požiūriu daugiau kaip 350 metų išliko funkcionalia Radvilų giminės valda, atskirais atvejais svarbia ir LDK kontekste. Radvilų valdos gyvavime būta pakilimų ir nuosmukių. Jos „aukso amžius“ – XV a. pab.–XVII a. pirma pusė. Tuomet įvyko svarbūs statuso pokyčiai, valda tapo kunigaikštyste. Tokių privačių kunigaikštysčių Lietuvoje būta tik dviejų. Tie patys Radvilos šiandieninės Lietuvos teritorijoje sukūrė galingą Biržų kunigaikštystę: miestas turėjo magdeburgines teises, rezidencinius rūmus, bažnyčią, didelį valdos masyvą. Kaip atrodė Radvilų Dubingių tėvonija ir kokią įtaką jos ūkinei raidai turėjo kunigaikštystės statuso suteikimas?  
     
Ežerų krašto suklestėjimas: gamtos dovanos ir Radvilų užsispyrimasRadviliškoji vietovės istorija prasidėjo XV a. vid. nuo nedidelės, greičiausiai valdovo Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai (m. 1509) dovanotos valdos. Didiko sūnus Vilniaus kaštelionas, LDK didysis etmonas Jurgis Radvila (apie 1480–1541) suvokė ir įvertino naudingą valdos geografinę padėtį: šalia Vilnius, patogus susisiekimas.
         
  Nuo XVI a. pr. minimas Dubingių miestelis.  
         
Tai lėmė Dubingių plėtrą. Įvairiais būdais, kartais vykdydamas agresyvią žemėvaldinę politiką ir neteisėtai grobdamas net valdovo žemes, J. Radvila sukūrė nemažą kompleksą. Pradėjo funkcionuoti visos didesnei latifundijai (privačios žemės plotui) reikalingos, lokalinės visuomenės gyvenimui svarbios institucijos: patvarkyta, dar XV a. pr. Asvejos ežero saloje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto statyta, pilis, prie jų sukurtas dvaras, katalikų bažnyčia ir nuo XVI a. pr. minimas Dubingių miestelis. Jurgio Radvilos laikais prasidėjo giminės rezidencinė istorija: čia gimė vyriausias sūnus Mikalojus, dvare ne sykį lankėsi didiko šeima, sutvarkytas valdos administravimas.
Radvilų giminės lizdas
Valdą paveldėjęs Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) 1547 m. Dubingius ir Biržus pasirinko savo kunigaikštiškoje titulatūroje. Juridiškai tapę kunigaikštyste, tuomet dar nedideli Dubingiai (mūriniai rūmai, dvaras, miestelis, smulkūs kaimai) galėjo sparčiau augti. Tai sutapo su Radvilos vykdoma „aristokratine strategija“, kurioje svarbi vieta skirta rezidencijai ir jos infrastruktūrai: dvaro centrui (rūmams) ir privalomiems atributams – bažnyčiai su giminės kapaviete, iždine, archyvu ir biblioteka.
 
Įdomybė
 
Radvilų rūmuose Dubingių valdoje 1547–1548 m. po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu penkis mėnesius kartu su savo dvaru gyveno Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė.
 
 
Pirmieji Dubingių kunigaikštystės gyvavimo dešimtmečiai rodė, kad Radvila Rudasis puoselėjo idėją valdą paversti faktiška kunigaikštyste. Rūmuose 1547–1548 m. po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu penkis mėnesius kartu su savo dvaru gyveno Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė. Tapimas pusmečiui svar biu LDK korespondencinės komunikacijos tašku palankiai atsiliepė Dubingių ekonomikai. 8-ojo deš. ar 7-ojo deš. pab. Radvila įkūrė medinę evangelikų reformatų bažnyčią, kuri tapo pirmąja Biržų ir Dubingių šakos Radvilų giminės kapaviete. Čia palaidotas ir rezidencijos bei giminės mauzoliejaus Dubingiuose architektas M. Radvila Rudasis. Iki XVII a. 3-iojo deš., kai buvo pastatyta mūrinė bažnyčia ir pertvarkytos kriptos, Dubingiuose amžino poilsio atgulė 8 protestantų Radvilų giminės atstovai (6 palaidoti tiesiogiai, o 2 perlaidoti, perkėlus jų palaikus iš Vilniaus). Visgi Dubingių plėtros programa įgyvendinta tik iš dalies. Antroje gyvenimo pusėje didikas ją apleido, rečiau lankėsi rūmuose, įkeitė nemažai valdos žemių, nenumatė savivaldos perspektyvų nedideliam Dubingių miesteliui. Kunigaikštystės teritorijos plėtra strigo.
Kunigaikštystė – tik žemėlapio legendoje...
XVI a. pab.–XVII a. pr. valdai perėjus į Radvilos sūnaus, Naugarduko vaivados Mikalojaus ir anūko Trakų kašteliono Jurgio Radvilų nuosavybę, kunigaikštystė pagyvėjo. Iš vietos bajorų išpirkti įkeitimai, valda plėsta, o dvaras palaikė ūkinius ryšius su kitais Radvilų dvarais Lietuvoje. Dubingiai aprūpino Radvilų pagrindinį Vilniaus dvarą miško medžiaga, žuvimi ir kitais maisto produktais, darbo ir dvarų priežiūros jėga (buvo siunčiami valstiečiai ir amatininkai). Bet intensyvesnė plėtotė strigo.
         
  Kunigaikštystės statusas nederėjo su realia valdos būkle.  
         
Jei Radvilų Biržai nuo 1589 m. ėmė skaičiuoti magdeburginio miesto istoriją, tai pretendavę į miestelį Dubingiai negavo net prekymečio privilegijos. O nuo pirmo tikslesnio skaičiavimo, praėjus šimtmečiui, miestelyje sumažėjo net 17 šeimų: nuo 37 (1528–1530) iki 20 (1634). Taigi matome „kunigaikštystę be miesto“: čia nebuvo miestietiškos terpės, svarbios žydų bendruomenės. Kunigaikštystės statusas nederėjo su realia valdos būkle. Visgi 1613 m. LDK žemėlapyje Dubingiai pavaizduoti panašiai kaip ir Biržai – su valdai priklausančia kunigaikštiška kepure. Aiškiai išsiskiria bažnyčios siluetas, pažymėtas ir miestelis.
Paskutiniai bandymai atgaivinti Dubingius
Paskutinis atgaivinti rezidenciją bandė Vilniaus kaštelionas Jonušas Radvila (1579–1620): buvo restauruoti mūriniai dvaro rūmai, 1621 m. pastatyta vienabokštė mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Vėliau baigti Radvilų kapavietės įrengimo darbai. Subalansuotas dvaro ūkinis administravimas, bene pirmą sykį XVII a. vid. dvaro pajamos (daugiausia činšo ir pajamų iš ežerų bei miškų ūkio dėka) prilygo išlaidoms.
         
  Nepalankios aplinkybės trukdė Dubingiams tapti stipria Radvilų rezidencija.  
         
Tačiau nepalankios aplinkybės trukdė Dubingiams tapti stipria Radvilų rezidencija: valdos savininkai anksti palikdavo žemiškąjį pasaulį, o valda pereidavo į globėjų giminaičių rankas. Nors jie nenualino Dubingių, tačiau pasiekti realios kunigaikštystės lygio nesistengė. Bendrame Biržų ir Dubingių Radvilų valdų sąraše Dubingiai liko vidutinio dydžio valda, turinti apie 200 dūmų.
Nuo XVII a. vid. valdos augimas sustojo, ji naudota kaip laikinas užstatas Radvilų dvaro klientams. Iš kunigaikštystės tuomet buvo surenkama apie 4 000 auks. pajamų. Valdoje nesilankė jos savininkai, pvz., LDK arklidininkas Boguslovas Radvila Dubingiuose viešėjo tik 1666 metais. Kunigaikštystės gyvenimas nesikeitė ir paskutiniosios Biržų Radvilų atstovės Liudvikos Karolinos Radvilaitės laikais (1669–1695). Ankstesnio kunigaikštystės ūkinio verslumo atkurti nepavyko. XVIII a. vid., kai valda priklausė katalikams Olykos ir Nesvyžiaus Radviloms, Dubingiuose gyveno apie 1 000 gyventojų.
     
  Dubingiai prarado rezidencinės valdos pobūdį, net šaltiniuose ne visuomet vadinti kunigaikštyste. 1808 metais radviliškoji valdos istorija baigėsi, Dubingiai tapo grafų Tiškevičių nuosavybe.  
     
Raimonda Ragauskienė
 
Literatūra: D. Karvelis, R. Ragauskienė, Iš Radvilų giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m., Vilnius, 2009.