Karyba / XV-XVI a.
Grįžti

LDK pašauktinės kariuomenės surašymas

Kalbėdami apie pašauktinės kariuomenės surašymus, visuomet prisimename XVI amžių. Šio amžiaus pradžioje buvo pradėti sudarinėti sąrašai, amžiaus pabaigoje
 
Įdomybė
 
Pašauktinės kariuomenės surašymas LDK turėjo vykti kiekvieną kartą kariuomenei susirenkant ir išsiskirstant (kad galima būtų išsiaiškinti, kas iš kariuomenės pabėgo). II Lietuvos Statutas pabrėžė, kad ir tas, kuris atvyko, bet nesusirašė, bus baudžiamas valdų konfiskacija.
 
kartu su pašauktine kariuomene jie prarado savo reikšmę. Juos galime lyginti su šių dienų visuotiniu gyventojų surašymu. Abiem atvejais siekiama surinkti kuo tikslesnę informaciją apie gyventojus, abu sąrašai laikytini savo epochos išsamiausiais gyventojų sąrašais. Didžiausias skirtumas tas, jog į pašauktinės kariuomenės sąrašus buvo įtraukiami tik privilegijuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai bajorai ir didikai, kurių pagrindinė prievolė – savo lėšomis atlikti karo tarnybą.
Aptarkime LDK pašauktinės kariuomenės surašymų procesą – į kariuomenės susirinkimo vietą atvykusių atlikti karo prievolės bajorų surašymą, siekiant fiksuoti prievolės atlikimą, ir dokumentus, atsiradusius proceso eigoje.
     
  Kariuomenės surašymo poreikis atsirado XV a. II p., kai pradėjo keistis LDK kariavimo pobūdis – iš puolamojo karo teko pereiti į gynybinį. LDK bajorams tai reiškė, kad kariavimas iš privilegijos tapo prievole. Tai, kas anksčiau buvo pelnas (grobis), tapo sunkia finansine našta – reikėjo įsigyti ginkluotę, kurios kaina vargingam bajorui galėjo reikšti visą turtą, žygio metu už savo pinigus reikėjo pirkti maistą, o tuo metu buvo neprižiūrimas ūkis. Nenuostabu, kad finansinės naštos imta vengti, atsirado poreikis prižiūrėti, kad visi atliktų karinę tarnybą, o neatliekančius – bausti.  
     
Kariauti vengiančių bajorų kontrolė
Tradiciškai apie surašymus pradedama kalbėti nuo 1502 m., kuomet Naugarduko seime buvo nustatytas karo prievolės dydis – bajoras turėjo išrengti į kariuomenę po ginkluotą raitelį nuo 10 valstiečių tarnybų.
         
  1529 metais pašauktinės kariuomenės surašymas tapo LDK rašytinės teisės dalimi.  
         
Jei jo prievolė buvo 1 raitelis, turėjo vykti pats. Prievolės dydžio nustatymas leido griežčiau kontroliuoti jos atlikimą. Ar galėjo būti fiksuojamas karo prievolės atlikimo faktas dar anksčiau, nežinoma. Apie pašauktinės kariuomenės surašymų vykdymą ir sąrašų egzistavimą galima kalbėti nuo 1520 m., kuomet egzistavo ne tik sąrašai, bet ir bajorai jau buvo baudžiami už karo tarnybos neatlikimą konfiskuojant dvarus. 1529 metais pašauktinės kariuomenės surašymas tapo LDK rašytinės teisės dalimi. Apie jį kalbama Lietuvos Statuto II skyriuje, skirtame karo reikalams.
     
  Apie kariuomenės surašymą Statutas kalba įvadinėje dalyje. Jis tarsi išskiria tris pradines karo tarnybos atlikimo fazes: atvykimas, rikiuotė (ших), surašymas (попис). Vienos kurios nors šių fazių nebuvimas reiškė karo tarnybos atlikimo neįskaitymą. Tekste pabrėžiama, kad ir tas, kuris atvyko, bet nesusirašė, bus baudžiamas valdų konfiskacija.  
     
Statuto teigimu, surašymas turėjo vykti kiekvieną kartą kariuomenei susirenkant ir išsiskirstant (kad galima būtų išsiaiškinti, kas iš kariuomenės pabėgo). Kiek griežtai buvo laikomasi šios nuostatos, pasakyti negalima, nes nedaug išliko sąrašų. Šios nuostatos su nedidelėmis korekcijomis pateko ir į kitas Lietuvos Statuto redakcijas.
Kariuomenės „inventorius“
Surašymo procesą sudarė keli etapai. Pirmiausia, paskelbus kariuomenės susirinkimą, bajorai susirinkdavo paviete, kur jų būrį, vadinamą vėliavą, surašydavo vėliavininkas, kuris turėdavo parengti ir neatvykusių bajorų sąrašą. Atvykus į kariuomenės susirinkimo vietą, sąrašas būdavo atiduodamas didžiojo etmono raštininkams. Jie tikrindavo, ar visi
         
  Statute buvo nurodyta, kad sąrašuose turi būti pavaizduoti ir ženklai, kuriais pažymėti žirgai, tačiau tokių sąrašų neturime.  
         
bajorai atvyko, surašydavo su kokia ginkluote, žirgu atvyko, nurodydavo neatvykusių neatvykimo priežastis. Statute buvo nurodyta, kad sąrašuose turi būti pavaizduoti ir ženklai, kuriais pažymėti žirgai, tačiau tokių sąrašų neturime. Pasibaigus karinei operacijai, būdavo parengiami tvarkingi sąrašai saugojimui, kartais nauji sąrašai būdavo lyginami su senesniais, o nuo 1528 m., kuomet buvo parengti bajorų turto sąrašai, o jais remiantis – ir bajorų karo prievolės sąrašai, išlikę iki šių dienų, su pastaraisiais. Būdavo išsiaiškinama, kas neatliko karo prievolės ar ją atliko netinkamai. Tokie bajorai būdavo baudžiami. Baudos – įvairios: būdavo atiminėjami dvarai, bajorai turėdavo atlikti dvigubai ilgesnę karo tarnybą; augant samdomos kariuomenės reikšmei, būdavo skiriamos piniginės baudos, kartais būdavo leidžiama atsipirkti nuo karo tarnybos.
     
  Ilgą laiką buvo žinomi keturi LDK pašauktinės kariuomenės surašymo dokumentai: 1528 (1529) m. LDK bajorijos karo prievolės surašymas, sudarytas ne kariuomenės susirinkimo vietoje, o raštininkams nuvykus į bajorų dvarus, todėl atspindintis ne realų, o maksimalų LDK kariuomenės pajėgumą; 1565 ir 1567 m. LDK pašauktinės kariuomenės surašymai bei 1568 m. nestojusių į kariuomenę Kauno pavieto bajorų sąrašas. Šiuo metu žinoma apie 35 įvairius LDK pašauktinės kariuomenės surašymo fragmentus, atspindinčius įvairias šio proceso stadijas.  
     
Gediminas Lesmaitis