Mitai / XVII vidurio - XVIII a.
Grįžti

Legendos apie Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos stebuklus

Kiekvienas miestas turi savo legendas. Lietuvos metraščiuose ir kituose šaltiniuose užfiksuoti pasakojimai apie geležinio vilko staugimą ar Lizdeikos verkimą. Dažniausiai panašios legendos būdingos įvairioms tautoms. Vilniaus gyvenime ypatingą vietą užima Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos stebuklai. Tai bene garsiausias Lietuvoje šventasis paveikslas. Kaip atsirado šie pasakojimai?
„Stebuklingiausias“ Lietuvos paveikslas
Vilniuje 1503 m. rugsėjo 6 d. karalius Aleksandras Jogailaitis paskelbė vilniečiams privilegiją, atleisdamas juos nuo karinės prievolės, kad žmonės statytų gynybinę miesto sieną. Pamažu iškilo visas gynybinis kompleksas, o pietiniame miesto pakraštyje, vadinamame Aštriajame gale, buvo įrengti vartai. Jie išliko ir dabar, o vadinami Aušros vartais.
Nauji tyrinėjimai liudija, kad Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas buvo nutapytas ant ąžuolinių lentų ir savo technika bei tapybos maniera negali būti ikona, kaip buvo manoma XIX–XX a. pradžioje. Paveikslą galėjo atvežti iš Nyderlandų arba nutapyti Vilniuje koks nors iš Šiaurės Europos atvykęs tapytojas, kuris naudojosi Nyderlandų meistrų graviūromis, sukurtomis XVI a. pabaigoje.
     
  Šio paveikslo stebuklinga galia tikima iki šiol. Pirmas pripažintas stebuklas įvyko 1671 m., pernešus paveikslą iš bažnyčios į medinę koplyčią: vaikas iškrito iš antro aukšto ant grindinio, tačiau buvo pavestas Mergelės Marijos globai ir nenukentėjo. Dėkingi tėvai koplyčioje pakabino tapytą lentelę, kurioje buvo pavaizduotas šis stebuklas. Lentelė sudegė 1715 metais.  
     
Švedų kareivius užgriuvusi rūstybė
Nemažai legendų pasakoja, kaip buvo nubausti svetimšaliai kariai, bandę tyčiotis ir apiplėšti paveikslą. 1702 metais Vilnių užėmė Karolio XII vadovaujami švedai. Nukentėjo katalikų bažnyčios ir vienuolynai. Vienas kareivis šovė į Dievo Motinos paveikslą. Kulka išdaužė stiklą, pramušė metalinius paveikslo apkaustus ir ąžuolinę lentą, ant kurios buvo nutapytas paveikslas. Ši švedo kulkos išmušta skylė matoma ir šiandien (dešinės rankovės srityje). Sargybiniai vaikė tikinčiuosius ir neleido jiems melstis bei giedoti prie Aušros Vartų koplyčios. Sakoma, kad jie atvirai tyčiodavosi iš katalikų, ypač daug paniekos sulaukdavo dievobaimingos jaunos moterys. Kartą kareiviai prie Aušros Vartų esančioje bastėjoje ar forte susikūrė ugnį, gėrė iš vienuolyno rūsių pavogtą alų bei vyną ir nešvankiai dainavo... Staiga daug sveriančios geležinės vartų durys nutrūko nuo vyrių ir nukrito tiesiai ant švenčiančių kareivių. Du buvo užmušti vietoje, dar du mirė vėliau nuo sužeidimų...
     
  1707 m. gaisro metu, kai sudegė Aušros Vartų koplyčia, vienuoliai tėvas Zacharijas ir brolis Urbonas stebuklingu būdu pernešė paveikslą iš ugnies į bažnyčią „be jokio vargo, nejausdami svorio“. O juk įprastomis sąlygomis keturi tvirti vyrai paveikslą nešė...  
     
Bausmė bedieviams: Aušros Vartų Mergelė kito skruosto neatsuko...
     
  Žinoma ir dar viena legenda apie šį paveikslą iš Šiaurės karo laikų. Pilies gatvės pabaigoje, kur prasideda Katedros aikštė, stovėjo Pilies vartai, kuriuos XIX a. ketvirtame dešimtmetyje Rusijos imperijos valdžia nugriovė, kai kūrė tvirtovės kompleksą. Ant vartų sienos iš miesto pusės poros sieksnių aukštyje buvo matyti didelė tamsi dėmė, kurios negalėta jokiais būdais užtepti. Mėginta baltinti kalkėmis, tinkuoti, bet dėmė išlįsdavo vis tiek. Ji buvo keistos formos – panaši į nukryžiuotą žmogų, išskėstomis rankomis ir šiek tiek per kelius sulenktomis kojomis...  
     
Sakoma, kad ši dėmė ant vartų sienos atsirado, kai švedai užėmė Vilnių. Šiaurės karo metu Švedijos kariuomenė okupavo Vilnių 1708 m., bet pasak legendos, tai įvyko 1706 metais... Švedai apdėjo miestą sunkiomis kontribucijomis, smurtavo ir plėšikavo. Ypač griežtai švedai elgėsi su katalikų kunigais, net sakoma, kad pamaldų metu plėšdavo vyno taures jiems iš rankų. Vienas švedų vadas stebėjo, kaip jo kariai šaudo iš pabūklų. Kai jis įsitikino, kad Šv. Kazimiero bažnyčios stogas – paauksuotas, šaudymą liepė stabdyti.
         
  Keista nematoma jėga prikaustė karį prie paveikslo, tada jis išsitraukė kardą ir kirto Marijai per veidą.  
         
Tūlas įžūlus karys, įsiveržęs į Aušros Vartų bažnyčią, siekė pavogti brangenybę iš jos. Užlipęs ant altoriaus jis nuplėšė skraistę, kuria paveikslas buvo pridengtas, bet nors itin stengėsi, negalėjo net nukabinti votų, kurie kabėjo laisvai. Keista nematoma jėga prikaustė karį prie paveikslo, tada jis išsitraukė kardą ir kirto Marijai per veidą. Smūgio vietoje ištryško kraujas ir liko randas. Staiga Švč. Mergelė Marija pakėlė vieną iš kryžmai sudėtų rankų ir pastūmė švedą taip, kad jis tiesiog skrido ir trenkėsi į Pilies vartus bei ištiško... Kita legenda byloja, kad Pilies vartai buvo nugriauti būtent dėl tos niekaip nepanaikinamos dėmės...
Kai Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių, naktį vienas kareivis įsibrovė į Aušros Vartų koplyčią ir norėjo pavogti metalinius apkaustus. Tačiau paslaptinga nežemiška jėga pakėlė jį ir mirtinai tvojo į sieną... Po šio įvykio pasikeitė karinės vadovybės pozicija. Sargyboje prie Aušros Vartų stovintiems kareiviams uždrausta net rūkyti, kareiviai ėmė aukoti pinigus, pirko Dievo Motinos paveiksliukus, tikėdamiesi jos globos.
Vaikiška vagystė ar šventa „paskola“?
Pasak vieno pasakojimo, grandinė, esanti ant šio paveikslo, atsirado, kai ją padovanojo toks stebuklą patyręs žmogus. Teigiama, kad jis buvo našlaitis, kurį priglobė pienininkė našlė. Vėliau vaiku rūpinosi Aušros Vartų koplyčios klebonas. Vaikas karšai mylėjo Dievo Motiną. Kartą per mišias jis užmigo.
         
  Angelai atidarė prie altoriaus buvusią dėžutę ir pasiūlė jam pasiimti auksinų.  
         
Kai pamaldos pasibaigė, vaiką
 
Įdomybė
 
Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas apipintas pasakojimais ir legendomis. Kai kurie jų liudija šventosios gailestingumą, tačiau kiti primena siaubo trilerį. Legenda byloja, kad paveikslą bandęs apiplėšti švedų kareivis, keistos nematomos jėgos prikaustytas prie paveikslo, išsitraukė kardą ir kirto Marijai per veidą. Smūgio vietoje ištryško kraujas ir liko randas. Staiga Švč. Mergelė Marija pakėlė vieną iš kryžmai sudėtų rankų ir pastūmė švedą taip, kad jis tiesiog skrido ir trenkėsi į Pilies vartus bei ištiško...
 
užrakino bažnyčioje. Vidurnaktį į bažnyčią atėjo du angelai ir pažadino berniuką. Angelai nuvedė jį į koplyčią ir atidengė Švč. Mergelės Marijos paveikslo veidą. Jie pasakė, kad Dievo Motina, išklausiusi vaiko maldas, padės jam tapti didžiu žmogumi. Angelai atidarė prie altoriaus buvusią dėžutę ir pasiūlė jam pasiimti auksinų. Berniukas nesutiko, sakydamas, kad pinigai skirti Švč. Mergelei Marijai. Bet Švč. Marija tik nusišypsojo, linktelėjo ir leido jam paimti auksinų. Bėgo metai. Berniukas iškeliavo į Rygą, tarnavo pas pirklius ir uoliai saugojo savo švarkelį, kur buvo jo pinigai. Vėliau jaunuolis baigė mokslus ir, tapęs žymiu žmogumi, padovanojo minėtą grandinę bei kasmet siuntė Švč. Mergelei Marijai brangius daiktus...
Kita legenda pasakojo, kad vienas turtuolis, sirgęs vandenlige, buvo labai sutinęs. Jis prašė Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, kad jam padėtų pasveikti, pažadėjo padovanoti tokio ilgio sidabro grandinę, kokią, būdamas sutinęs, galėtų apsijuosti. Nelaimėlis pasveiko ir pažadą įvykdė.
Legendų apie stebuklingus išgijimus ir kitus stebuklus, siejamų su Aušros Vartų koplyčios paveikslu, yra daug. Šis paveikslas iki šiol pritraukia dideles maldininkų ir tikinčiųjų minias.
 
Domininkas Burba