Kasdienybė / XVII vidurio - XVIII a.
Grįžti

Lietuvos šlėktų kasdienybė pagal dienoraščius

XVII a. II p. LDK šlėktos populiariose to meto kalendorių knygutėse, kuriose būdavo tušti lapai įrašams, rašydavo dienoraščius. Apžvelgsime, kaip gyveno Lietuvos šlėktos, paskaitysime du skelbtus (buvusio Radvilų Slucko valdų ekonomo Stanislovo Niezabitovskio ir Minsko vaivados Kristupo Zvišos) bei du neskelbtus (Jono Leono Ozienblovskio iš Ukmergės ir Kristupo Karolio Mykolo Butlerio iš Breslaujos pavietų) paskutinio XVII a. dešimtmečio dienoraščius.
Lakoniškos kasdienybės kronikosJ. L. Ozienblovskis dažnai įrašydavo tik sakinį (1694 01 24 Išvykome į Riešę, ačiū Dievui sveiki; 1696 01 27 Nakčiai iš Vilniaus išvykome į Riešę) ar vieną žodį (1694 06 17-25 Vilniuje; 1696 05 20 Riešėje). Su humoru rimuoja kai kuriuos kasdieninius įrašus (1696 03 21 Naujas kelnes sau įsitaisiau ir laimingai [į jas] įlindau). Daug įrašų skiriama orui (1694 04 01
 
Įdomybė
 
XVII a. II p. LDK šlėktos populiariose to meto kalendorių knygutėse, kuriose būdavo tušti lapai įrašams, rašydavo dienoraščius. Išlikę įrašai atskleidžia ūkio darbų ir rūpesčių kupiną bajorų kasdienybę, retkarčiais paįvairinamą „iki blogos sveikatos“ privedusių linksmybių.
 
Pirmą kartą [šiais metais] praėjo didokas lietus. Mūsų upė sparčiai pradėjo tvinti. Nuo balandžio 4 pūga su didele vėtra, keletą dienų snigo. Didįjį Ketvirtadienį prieš rytą audra nurimo, [bet] dėl blogo kelio ir dėl didelio sniego į bažnyčią važiuoti negalėjome; 1696 05 01 Pasnigo, buvo nedidelė ir neilgai trukusi kruša. 05 02 Taip pat visą dieną snigo su šalta vėtra).
         
  Dienoraštyje mažai atsispindi šeiminis gyvenimas, tik retkarčiais paminima, kad žmona išvyko ar jis aplankė giminę.  
         

Autorius keliaudavo nedideliais maršrutais po Rytų Lietuvą (Vidiškių, Vilkmergės, Kurklių ir Balninkų apylinkes), kartais aplankydavo Vilniaus, Riešės, Kamajų ir Rokiškio apylinkės. O 1694 m. jis nuvyko į Gdanską. Šis Aukštaitijos bajoras, atrodo, mokėjo ir lietuviškai, nes rugpjūčio 1 d. įraše pažymėta, jog nuo Vėluvos iki Bartenšteino (Prūsijoje) keliauninkai negalėjo susikalbėti, niekas čia nemokėjo nei lenkiškai, nei lietuviškai.
Nemažai vietos skiriama piniginiams ir ūkio reikalams, daug dėmesio skiriama arkliams (1694 04 17 Dvimetis ristūnas kumelys iškastruotas, duok Dieve [jam] geros sveikatos; 1696 03 04 Per jauną mėnulį bėrą kumelę tris kartus sukergiau su savo pilku kumeliu), derliaus reikalams, skoloms, kainoms, įvairių susitikimų, viešnagių, mirčių paminėjimams. Fiksuojami, regis, nereikšmingi dalykai (1694 05 03 Pradėjau gerti pieną). Dienoraštyje mažai atsispindi šeiminis gyvenimas, tik retkarčiais paminima, kad žmona išvyko ar jis aplankė giminę. Autorius mėgo kanarėles (1694 04 01 Tą pačią dieną kanarėlį su kanarėlėmis į vieną narvelį suleidau. 1696 03 09 Kanarėles suleidau su patinu. 10 20 Žiurkės pagadino kanarėles).
     
  Sprendžiant iš J. L. Ozienblovskio dienoraščių, metų pabaigoje suaktyvėdavo LDK kariuomenės judėjimas (1694 12 15 Pono Letovo (?) totorių vėliava suderėta [kad pasitrauktų iš valdos už] 23 auksinus. Tą pačią naktį suėdė man vilkai priekiemyje didelę kalę. 1696 12 20. Jo malonybės p. LDK stalininko sunkiosios kavalerijos vėliava ramiai jojo per Vidiškius, nesustojo ir nieko neėmė, didžiausias stebuklas). Valdų savininkai, vengdami nuostolių, stengdavosi atsipirkti ar pro pirštus žiūrėdavo į nedidelius kareivių grobimus.  
     
Ūkio darbų registrasK. K. M. Butlerio rezidencija buvo Kazitiškyje, todėl daugiausiai jis lankėsi šiame regione (Gudiškės, Dūkštas, Salakas, Vydžiai, Meikštai), turėjo valdų ir ties Breslauja. Jis smulkiai aprašinėja ūkinius dalykus, kiek kam nuvežė, pardavė, kur paliko, kiek kluonuose, svirnuose bei klėtyse turi atsargų, kuo prekiavo (02 09 Pasiunčiau į Vilnių vežimus su rugiais, sviestu ir sūriais [bei] keturis atpenėtus jaučius).
K. K. Butleris dienoraštyje mini arklius, aprašinėja, kokius darbus paskirstė valstiečiams, kokie darbai nudirbti ar pradėti dirbti, mini amatininkus (01 07 Jm. p. Motiejus Jelenskis, Breslaujos seniūnas, atsiuntė iš Starkėnų pas audėją mokytis berniūkštį, vardu Motiejus. 01 12 Iš nupirktų javų pradėta degtinė varyti. Tą pačią dieną šiaučius Martynas atliko darbą ir išėjo. 11 24 Mūrininkas pradėjo krosnį daryti).
         
  K. K. Butleris dienoraštyje mini arklius, aprašinėja, kokius darbus paskirstė valstiečiams, kokie darbai nudirbti ar pradėti dirbti, mini amatininkus  
         

Autorius nemažai laiko praleisdavo savo dvaruose, keliaudavo po apylinkes, bet išvykdavo ir toliau (06 11 Atvykau į Vilnių, apsistojome Arklių turgaus [aikštėje], p. Paškevičiaus name. 08 20 Parvykau namo. Diena prieš mano grįžimą pabėgo tarnas Petras ir Adomėlis, nemažai nuostolių naktį iš ketvirtadienio pridarę. 08 22 Pirmą [valandą] nakties iš šeštadienio, atsėlinus plėšikams, užmuštas Adomėlis).
Apie šeimą rašo mažai, pamini, kad žmona kai kur nuvažiavo (03 07 Mano žmona išvyko į Drujoje susirinkusią mugę supirkti įvairių kailių. 09 21 Mano žmona važiavo Salakan į krikštynas pas J.m.p. Burę, jam rugsėjo 20 prieš vidudienį gimė sūnus, duotas Juozapo Motiejaus vardas, mano žmona buvo kūma).
Autorius buvo gana išsilavinęs (Atvažiavo J.m.p.Tomaševičius, vojskis ir Breslaujos paseniūnis, daviau 1695 m. kalendorių in quarto, paskolinau pasiskaitymui lenkišką knygelę in folio Monarchia Turecka).
Paminimi įvairūs nutikimai (01 21 Dūmtraukyje buvo užsidegę, [bet] iš Dievo malonės apsisaugota. 02 14 Iš Vilniaus grįžo vežimai. Tą pačią dieną buvo p. Kačanovskis, pagėrėme). Atsispindi ir kai kurie įvykiai iš valstiečių gyvenimo (01 25 Išvažiavo J.m.p. Borkas ir buvo p. Siemenovičius. Pas valstietį Byką Ažėnuose buvo vestuvės. Vyresnysis sūnus vedė).
Šventinės linksmybės „iki blogos sveikatos“K. K. M. Butleris smulkiai aprašo, kiek kam ko davė, kas ir kada ar pas ką jis pats vos ne kasdien lankėsi (01 15 Buvo Salako kunigas. Po kalendos duota pusė statinės rugių, pusė statinės grikių, aštuntinė žirnių ir puspaltis lašinių. 03 30 išvažiavo bernardinas, paėmė atpenėtą jautį, 5 kaplūnus, 2 žąsis, kalakutą. 10.26 Salako kunigas krištolinę stiklinę sukūlė). Kartais pamini, kas įvyko pas kaimynus ar draugus – vestuvės, krikštynos, mirtys fiksuojamos retai.
Štai keletas ištraukėlių iš S. Niezabitovskio dienoraščio, rašyto 1696 m.: 06 26 Atšventėme p. Lešynskio dukters krikštynas. Duotas jai Onos vardas. Buvau kūmu šio vaikelio krikštynose. Tądien buvau ne kokios sveikatos. 06 30 P. Lešynskio dukrelė, prieš kelias dienas pakrikštyta, šiandien Slucke pasitraukė iš šio pasaulio. 07 26 Anksti iš Jatros važiavau į Naugarduką, į kaptūrinį seimelį. Tądien ten su šlėkta iki vėlumos dalyvavau įvairiuose pasitarimuose dėl būsimo seimelio ir šlėktos pokyliuose. 08 13 Sulaukiau pasiuntinių iš J.M. p. Lietuvos didžiojo etmono. Po to sunkiai, iki blogos sveikatos, turėjau nusigerti pas p. Trakų vaivadą su J.M. p. Lietuvos stalininku.
     
  K. Zavišos atsiminimai ir J. L. Ozienblovskio dienoraštis rodo, kad autorių keliai buvo susikirtę, vienas K. Zavišos dvaras buvo Kurkliuose, netoli Radiškio (Ukmergės r.). Atsiminimų 1694 m. liepos 25 d. įraše skaitome: Kurkliuose iškilmingai atšvenčiau savo vardynas, dėl erdvumo vaišinomės plačiame kluone. Buvo šie svečiai: [...] jp. Ozienblovskis, Jakūnų seniūnas, [...]. Buvo septyni Jų malonybės kunigai, augustinijonai, reguliniai kanauninkai. Išvažiuojant iš Kurklių su jų malonybėmis ponais geravaliais kaimynais susibičiuliavome, šokdami patrakusius šokius ir su pasitenkinimu gerdami. Tuo tarpu J. L. Ozienblovskio tą pačią dieną padarytame įraše skaitome: Pakviestas į banketą važiavau pas Jm. poną Zavišą, Minsko seniūną, kur buvo daug Jų m.p. kaimynų.  
     
Elmantas Meilus
E. Meilus, XVII a. pabaigos Lietuvos bajorų kasdienybė pagal jų dienoraščius, Kultūrų sankirtos, skiriama doc. dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, sud. Z. Kiaupa ir kt., Vilnius, 2000, p. 309–325.