Teisė, teisingumas / XVIII vidurio – pabaigos
Grįžti

Policijos raida

Įvairios prancūziško modelio policijos funkcijos
Pirmas policines institucijas Europoje įsteigė Prancūzija XVII a. pabaigoje. Šis pavyzdys įkvėpė kitas Europos
         
  Policijos atsiradimą lėmė vykdomosios valdžios stiprinimo ir centralizacijos tendencijos.  
         
valstybes, kurios perėmė prancūzišką modelį ir diegė policines struktūras savo valstybinėje administracijoje. Saksonijoje tokios reformos prasidėjo XVIII a. antrame dešimtmetyje, netrukus jos įgyvendintos Prūsijoje ir Austrijoje. XVIII a. Vidurio Europos valstybės buvo neįsivaizduojamos be policinio aparato, kuris kontroliavo ir prižiūrėjo kitas valstybines institucijas. Apšvietos epocha reikalavo valstybėse diegti naujoves: surašyti mokesčių mokėtojus, globoti gyventojus ir skatinti jų prieaugį.
 
Įdomybė
 
Prancūziško modelio policija rūpinosi viešąja tvarka ir saugumu, prižiūrėjo statybas, kelius, kontroliavo ilgio ir svorio matus, produktų kokybę ir jų kainas, teismų darbą, viešuosius renginius, steigė ir tikrino ligonines, prieglaudos namus, kalėjimus, naujas kapines ir gaisrines.
 
Policijos atsiradimą lėmė vykdomosios valdžios stiprinimo ir centralizacijos tendencijos, poreikis išlaikyti ir aprūpinti sparčiai augančias didžiųjų valstybių kariuomenes.
Policija turėjo ir teisminių galių. XVII–XVIII a. prancūziško modelio policijos samprata apima šiuolaikinės Vidaus reikalų ministerijos veiklos arealą ir net jį peržengia. Šiandieninė policijos samprata yra angliško modelio, įsitvirtinusio XIX a., padarinys. XVIII amžiuje policijos pareigūnas buvo kanceliarijos darbuotojas, o ne viešosios tvarkos saugotojas – uniformuotas jėgos struktūrų atstovas. Tik žemesnės grandies policijos pareigūnai (sargybiniai) nešiojo uniformas.
Vykdomosios valdžios stiprinimui pakišo koją magnatai
Abiejų Tautų Respublikoje šios reformos vėlavo. Valstybės reformos suaktyvėjo XVIII a. antrojoje pusėje, tada kūrėsi ir policinės institucijos valstybėje.
Lietuvoje tik 1776 m. tokia pati pirmoji bajoriška komisija buvo įkurta Gardine. Reformų šalininkai susidūrė su stipria magnatų opozicija, kuri policinių institucijų plėtrą prilygino jų galių suvaržymui, asmeninių pajamų kontrolei. Kuriamos lokalinės policinės institucijos buvo pavaldžios tiesiogiai seimui.
         
  Geros tvarkos komisija Varšuvoje – pirmoji policinė institucija ATR – iš bajorų sudaryta 1765 metais.  
         
Taigi suduotas stiprus smūgis vykdomosios valdžios stiprinimo principui. Nuo 1775 m. ATR darbą pradėjo Policijos departamentas Nuolatinėje taryboje, tačiau jis neįgijo valdžios lokalinėms policinėms institucijoms – Geros tvarkos komisijoms, todėl jo veikla apsiribojo patarimų ir informacijos tiekimu Nuolatinei tarybai bei seimui.
Padėtis keitėsi Ketverių metų seimo reformų laikotarpiu. Stiprindami vykdomąją valdžią, reformų iniciatoriai skyrė daugiau dėmesio ir lėšų policiniam aparatui. Siekdami efektyvesnio policinių struktūrų darbo, reformų šalininkai leido Policijos komisijai parengti savo struktūros projektą ir pateikti jį seimui. Policijos komisija pagal 1792 m. sausio 23 d. projektą turėjo vadovauti visoms lokalinėms policinėms struktūroms, tačiau to įgyvendinti nespėta, nes pasipriešino opozicija seime ir magnatai. Svarbiausias ir efektyviausias lokalinis vykdomosios valdžios padalinys, įsteigtas Ketverių metų seimo laikotarpiu, Civilinė karinė komisija veikė 1790–1792 m. ir liko pavaldi tiesiogiai Įstatymų sargybai, bet ne ATR Policijos komisijai. Realiai ATR Policijos komisijos veikla apėmė miestus, nuo kurių priežiūros ir kontrolės veiklą pradėdavo visos policinės struktūros Europoje.
Trumpas ATR Policijos komisijos gyvavimas
ATR Policijos komisija dirbo 1 metus ir policinio aparato neišplėtojo. Greitai pradėjo veiklą visos komisijos kanceliarijos, tačiau priežiūros mechanizmo grandies pareigūnai (intendantai ir sargybiniai), pavaldūs tiesiogiai Policijos komisijai, buvo paskirti tik 1792 m. gegužę,
         
  Prasidėjus suirutei valstybėje ATR Policijos komisija darbą baigė.  
         
komisijai baigiant veiklą. Ilgai truko atskiros policinės administracijos kūrimas – tik 1792 m. kovą įsteigtos policinės intendantūros (įstaigos, kurios tvarkė ūkio reikalus, tiekimą).
Ketverių metų seimo laikotarpiu įsteigta ATR Policijos komisijos institucija buvo bendra visai ATR. 1791 metų gegužę – birželį LDK pasiuntinių raginimai kurti atskirą nuo Lenkijos LDK Policijos komisiją prieštaravo pagrindiniams Ketverių metų seimo reformų iniciatorių siekiams centralizuoti ir unifikuoti valstybę, todėl pritarimo seime nesulaukė. Siekiant efektyvesnės komisijos veiklos, buvo įkurtos atskiros kanceliarijos ir atskiri administraciniai suskirstymai kiekvienai iš ATR vadinamų provincijų: LDK, Mažosios Lenkijos ir Didžiosios Lenkijos.
Prasidėjus suirutei valstybėje ir įsisteigus Targovicos bei LDK generalinei konfederacijai, ATR Policijos komisija darbą baigė. Buvo naikinamos visos Ketverių metų seimo naujovės, neliko Policijos komisijos, Ketverių metų seimo laikotarpiu įsteigtų Civilinių karinių komisijų. Metus trukęs konfederacijų valdymo laikotarpis parodė, kad centrinės ir lokalinės policijos institucijos yra būtinos. Tuo susirūpino Rusijos imperijos diplomatai, kuriems rūpėjo savos kariuomenės aprūpinimas ATR.
Atskira LDK Policijos komisija – žingsnis savarankiškumo link
1793 m. prasidėjęs Gardino seimas teikė reformų šalininkams vilčių, kad Ketverių metų seimo reformos iš dalies bus išsaugotos. 1793 metų lapkričio 23 d. viename iš paskutiniųjų posėdžių Gardino seimas skubiai priėmė eilę įstatymų, kurie iš dalies reabilitavo Ketverių metų seimo reformas. Net ir nepritarusi 1791 m. gegužės 3 d.
Konstitucijai dalis bajorijos suprato, jog reformų imtasi pagrįstai. Tarp šią dieną priimtų įstatymų buvo ir naujas „Policijos komisijos“ įstatymas, pagal kurį 1793 m. buvo sudaryta atskira nuo Lenkijos LDK Policijos komisija, pavaldi bendrai ATR Nuolatinei tarybai.
         
  LDK Policijos komisija – Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pirmtakas.  
         

Šios ir kitų atskirų nuo Lenkijos institucijų įkūrimas reiškė LDK valstybingumo ir savarankiškumo stiprinimą bendroje federacinėje valstybėje. LDK Policijos komisija – Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pirmtakas. LDK Policijos komisijos būstinė buvo nustatyta Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Policijos komisija įgijo daugiau galių, jos veikla plėtėsi (įskaitant bažnytines ir privačias erdves). Policijos komisijai tapo pavaldžios valstybinės lokalinės institucijos, su kuriomis neretai konfliktavo centrinė institucija Ketverių metų seimo laikotarpiu. Policijos komisija įgijo daugiau galių miestų savivaldoms. Pagal naująjį įstatymą Civilinės karinės komisijos tapo tiesiogiai pavaldžiomis LDK Policijos komisijai. Teisę prižiūrėti visų lokalinių valstybinių institucijų darbą įgijo intendantai ir jų pagalbininkai sargybiniai. Išaugo Policijos komisijos valdžia didžiųjų miestų savivaldoms, kurios pagal Gardino seimo nutarimus pradėtos vadinti policiniais magistratais. Skirtingai nei ATR Policijos komisija, 1793 m. įstatymu įkurta LDK Policijos komisija turėjo ne tik užtikrinti autorines teises, bet ir pasirūpinti cenzūra. Prasidėjus 1794 m. sukilimui, Gardino seimo įkurtos komisijos buvo išformuotos, bet naujoji sukilėlių administracija įkūrė LDK Policijos deputaciją.
 
Liudas Glemža