Europinis, pasaulinis kontekstas / XVI vidurio - XVII a.
Grįžti

S. B. Chylinskis ir lietuviškos LDK Biblijos likimas

     
  Samuelis Boguslavas Chylinskis (apie 1634 Šventežeryje, Lazdijų r. – 1668 m. Londone) buvo pirmosios lietuviškos spausdintos (nebaigtos) LDK Biblijos vertėjas, evangelikas-reformatas (kalvinistas). Lietuvoje nugalėjus kontrreformacijai, jis pašventė gyvenimą ambicingam lietuviško Šventojo Rašto leidimo projektui.  
     

Dievo Žodis gimtąja kalba
Biblijos vertimai ir leidyba tautinėmis kalbomis buvo vienas iškiliausių ir labiausiai krikščionišką ankstyvų naujųjų laikų
         
  Protestantai ėmėsi aktyvaus Biblijos leidimo tautine kalba idėjos realizavimo.  
         
Europos mentalitetą paveikusių Reformacijos nuopelnų. Protestantai, priešingai nei katalikai, Bibliją laikydami būtinu kiekvienam krikščioniui skaityti ir kuo artimiau pažinti tekstu, jau XVI a. nesitenkino Bažnyčios kodifikuotu vieninteliu ir neliečiamu lotyniškos Biblijos (Vulgatos) tekstu, kurį parengė šv. Jeronimas ankstyvaisiais viduramžiais. Erazmui Roterdamiečiui 1516 m. išleidus kritinį graikišką Naujojo Testamento leidimą, Biblijos vertimų į tautines kalbas banga visoje Europoje buvo nesustabdoma.
 
Įdomybė
 
LDK reformatų nesutarimų ir intrigų dėka pirmoji spausdinta Biblija lietuvių kalba (S. B.Chylinskio vertimas) nukeliavo į makulatūrą. Tik XX a. pr. buvo atrastas iki mūsų dienų išlikęs vienas šios išspausdintos tiražo dalies (dviejų jos fragmentų) egzempliorius, saugomas Britų muziejaus bibliotekoje, Londone.
 
Lietuvoje Katalikų bažnyčiai ir toliau laikantis konservatyvaus ir atsargaus požiūrio į Biblijos vertimus, protestantai ėmėsi aktyvaus Biblijos leidimo tautine kalba idėjos realizavimo. Pirmoji spausdinta Biblija Lietuvoje pasirodė 1563 metais. Tai buvo M. Radvilos Juodojo iniciatyva parengta ir jo lėšomis Brastos spaustuvėje išspausdinta Biblija lenkų kalba (vad. Radvilų arba Brastos Biblija) – pirmas protestantų atliktas viso Šventojo Rašto vertimas į lenkų kalbą. Dėl aukšto meninio vertimo lygio, prabangaus ir modernaus leidimo ši Biblija suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos ir Lenkijos Biblijos vertimų istorijoje. 1572–1574 metais Simonas Budnas išleido savo parengtus Biblijos vertimus į lenkų kalbą, kuriuose buvo laikomasi antitrinitoriškų nuostatų.
     
  LDK protestantai, XVI a. II p. turėję išsikovoti konfesines teises, sukurti bažnyčias ir pagrįsti doktrinas, nespėjo sutelkti didžiulių pastangų ir kultūrinių pajėgų lietuviškos Biblijos parengimui. Tokį darbą Prūsijoje atliko lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjo vardo nusipelnęs liuteronas Jonas Bretkūnas, 1579–1590 m. išvertęs visą Bibliją į lietuvių kalbą, bet negavęs lėšų jos spausdinimui.  
     
Oksforde subrandintas lietuviškos Biblijos projektas
S. B. Chylinskis tapo antruoju žmogumi, išvertusiu visą Bibliją į lietuvių kalbą, ir pirmuoju, pradėjusiu jos spausdinimo projektą. Gimęs Lietuvos reformatų kunigo Adriano Chylinskio šeimoje, S. B. Chylinskis studijavo Kėdainių evangelikų-reformatų gimnazijoje, įkurtoje Reformatų bažnyčios sinodo sprendimu 1625 m. Kėdainiuose, kunigaikščio Kristupo Radvilos (nuo 1640 m. jo sūnaus Jonušo Radvilos) valdose. 1650–1652 metais gimazija įsikūrė naujame pastate, kuris išlikęs iki šiol.
     
  XVII a. I p. Kėdainiai tapo lietuviškos protestantiškos kultūros centru: mieste ir visoje Radvilų Biržų kunigaikštystėje aktyviai rūpintasi lietuviškų pamaldų įvedimu, stengtasi, kad kunigais dirbtų lietuviškai mokantys asmenys. 1651 metais Jonušas Radvila Kėdainiuose įkūrė spaustuvę, kurioje 1653 m. išspaausdinta didžiausia XVII a. lietuviška knyga – konvoliutas Knyga nobažnystės krikščioniškos. Ją sudarė evangelikų reformatų bažnyčiai reikalingos giesmės, pamokslai ir katekzimas.  
     

Nuo 1654 m. S. B. Chylinskis studijavo teologiją Franekerio universitete (akademijoje) Olandijoje, o nuo 1657 m. gyveno Anglijoje, studijavo Oksfordo universitete ir 1657–1660 m. atliko seniai LDK protestantų planuojamą visos Biblijos vertimą į lietuvių kalbą. Vertimo pagrindiniu šaltiniu S. B. Chylinskis pasirinko to meto pagrindinę ir populiarią Bibliją olandų kalba (vad. Statenbijbeln), nes XVII a. (ypač prasidėjus Trisdešimtmečiam karui Vokietijoje) Olandija ir jos kalvinistiški universitetai tapo europiniais kalvinizmo kultūros centrais.
     
  XVII a., kai S. B. Chylinskis dėl studijų paliko Lietuvą, šalį ištiko vienas baisiausių LDK istorijos momentų, vadinami Tvano metai: 1655 m. Lietuvą (Kauną ir Vilnių) okupavo Maskvos kariuomenė, o dalį šiaurinės Lietuvos ir Žemaitiją – Švedijos kariuomenė. Po Tvano metų šalis patyrė politinę ir ekonominę krizę. Katalikiška ir protestantiška Lietuvos visuomenės pusės buvo dar labiau supriešintos, protestantai buvo išstumti į teisiškai apribojamų mažumų pozicijas. Kalvinistų sinodas (aukščiausias Bažnyčios susirinkimas), ieškodamas būdų sustiprinti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios padėtį, ieškojo paramos užsienio protestantiškose šalyse, ypač Anglijoje. Ši nuo XVI a. pab. angažavosi kaip protestantiškos paramos ir prieglaudos šalis Europos valstybėms, kuriose nugalėjo kontrreformacija. Anglijoje buvo rinktos lėšos nusiaubtoms Lietuvos protestantų bažnyčioms atstatyti ir lietuviškoms protestantų knygoms, ypač Biblijai, išleisti. Tačiau lėšų rinkimą ir jų panaudojimą administravo Bažnyčios sinodas Lietuvoje.  
     
Viso gyvenimo darbas – intrigų verpetuose
1660 m. Londone S. B. Chylinskis išspausdino maždaug pusę Senojo Testamento (iki 43-iosios psalmės), išleido dvi lietuvišką Biblijos
         
  Regis, Biblijos spausdinimo nutraukimą paskatino smulkios intrigos ir konkurencinis varžymasis.  
         
projektą pristatančias knygeles anglų ir lotynų kalbomis (An Account of the Translation of the Bible into the Lithuanian Tongue, Oxford, 1659; Ratio Institutae Translationis Bibliorum in Linguam Lithvanicam, Oxford, 1660). Deja, įpusėtas lietuviškos Biblijos spausdinimo Londone projektas buvo nutrauktas, kai S. B. Chylinskis negavo Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės paramos ir pritarimo. Vieni didžiausių Biblijos spausdinimo uždraudimo šalininkų buvo Jonas Božymovskis ir Teodoras Skrodskis, kaltinę vertėją dėl vertimo klaidų ir neišmanymo. Regis, Biblijos spausdinimo nutraukimą paskatino smulkios intrigos ir konkurencinis varžymasis, o ne bendruomeniškas reformatų susirūpinimas lietuviško teksto kokybe. Draudimą galėjo nulemti ir tai, jog pagrindiniu vertimo šaltiniu nebuvo pasirinkta lenkiška 1632 m. Gdansko Biblija. Išspausdinta S. B. Chylinskio vertimo ST dalis buvo atiduota į makulatūrą. Tik XX a. pr. buvo atrastas iki mūsų dienų išlikęs vienas šios išspausdintos tiražo dalies (dviejų jos fragmentų) egzempliorius, saugomas Britų muziejaus bibliotekoje, Londone.
     
  Gyveno S. B. Chylinskis skurdžiai. Jis susirgo ir mirė Londone, Šv. Egidijaus ir luošių (arba Vingiuoto kelio vartų) bažnyčios parapijoje veikusiuose nakvynės namuose. Palaidotas jis šios viduramžių bažnyčios šventoriuje.  
     
 
Dainora Pociūtė
 
Literatūra: [S. B. Chylinskis,] Biblia tatey ira Rasztas Szwętas seno ir naujo Testamenta. Pirmą kartą dabar perguldytas Lietuwiszkań lieźuviń. uźmariose. nog Samuelies Baguslawo Chylinska. Lietuwniko. ó nakłodu Diewo-baymos Karalystes Anglios, uź karalawima Jo Milistos Karalaus, Karolo Antroia Karalaus Anglios, Szkocios, Irlandios ir Francios. (Spausdinta Senojo Testamento dalis, Londonas: E. Teiloro spaustuvė, 1660–1662. Senasis Testamentas: Gina Kavaliūnaitė, Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. Senasis Testamentas 1. Lietuviško vertimo ir olandiško originalo faksimilės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.