Miestai / XVI vidurio - XVII a.
Grįžti

Savivaldos teisių suteikimas Biržams

XVI a. pr. – XVII a. vid. miestietiškų gyvenviečių požymius turėjo apie 800 LDK funkcionavusių miestų ir miestelių. Tik nedidelė jų dalis turėjo savivaldos teises. Per 400 metų nuo pirmosios Vilniaus savivaldos įkūrimo 1387 m. iki 1795 m. Lietuvoje galėjo būti apie 250 savivaldžių miestų, turėjusių LDK įprastai teikiamą magdeburginę privilegiją. Pastaroji buvo pagrindinis teisinis aktas, skyręs miestą nuo kitų neprivilegijuotų gyvenviečių. Vienas tokių miestų, LDK gyvavimo laikotarpiu priklausęs įtakingiausiems Lietuvoje didikams, Biržų ir Dubingių kunigaikščiams Radviloms, buvo jų privatus Biržų miestas.
Kunigaikščių miestas
Biržai – senas Lietuvos miestas, įsikūręs tarp Apaščios ir Agluonos upių bei dviejų ežerų – Širvėnos ir Kilučių. Pasak kalbininkų, vietovardis „Biržai“ gali būti susijęs su beržyno, beržynėlio sąvokomis. Nors aplink Biržus esančios kitos vietovės istoriniuose šaltiniuose minimos nuo XIV a., ankstyviausias Biržus menantis dokumentas žinomas iš XV a. vid. laikotarpio.
         
  Pasak kalbininkų, vietovardis „Biržai“ gali būti susijęs su beržyno, beržynėlio sąvokomis.  
         
1455 metų balandžio 14 d. Lenkijos ir LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis būsimam Trakų vaivadai ir Vilniaus kaštelionui, o tuomet tiesiog „ponui Radvilai Astikaičiui“, kurio vardu ėmė vadintis jo palikuonys, dovanojo žmonių ir leido juos apgyvendinti didiko pirktoje „Biržų žemėje šalia vokiečių sienos“.
Biržų valdą didino Radvilos sūnus Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila ir jo anūkas, Vilniaus kaštelionas Jurgis Radvila. Šis didikas sistemingai plėtė Biržų žemes LDK šiaurės pasienio kryptimi, palei Nemunėlį. Greta Radvilų Biržų dvaro ėmė kurtis ir Biržų gyvenvietė. 1520 m. dalybų su broliais metu J. Radvilos gautuose Biržuose priskaičiuota 20 miestietiškų dūmų (kiemų), o apie 1528–1530 m. – jau 63 dūmai. Tačiau apie prekymečio ar turgaus privilegiją nedideliam miesteliui ankstyvuoju jo raidos laikotarpiu nėra žinoma. Palankiai miestelio, kaip ir visos Biržų valdos, raidai turėjo atsiliepti Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo valdymas. Neatsitiktinai šis didikas 1547 m. gautoje kunigaikščio titulatūroje pasirinko Biržų ir Dubingių pavadinimus. Abi valdos buvo pagrindinės ir didžiausios jo tėvoninės valdos, be to, Biržai buvo arti Livonijos. Ne veltui šioje vietovėje ne sykį lankėsi didikas. Jis Biržuose ilgiau ar trumpiau buvo 1552, 1553, 1556, 1557, 1561 ir 1567 metais.
     
  Šios vietovės svarbą kunigaikščiui rodo ir 1557 m. įvykiai, kai jis savo Biržų vietininkui Petrui Oborskiui įsakė dvarą su miesteliu užleisti į Biržus atvyksiančiam svečiui – Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui. O štai 1567 m. liepą adresuodamas Radvilai laišką, Žygimantas Augustas užrašė: „Į pagrindinius Biržus.“ Matyt, turėjo galvoje valdos centrą – Biržų dvarą ir greta buvusį miestelį.  
     
Miestelį palankiai paveikė Radvilos Rudojo 1563–1567 m. Biržuose vykdyta valakų reforma. Miestelis greičiausiai buvo rekonstruotas, galbūt tuomet pradėta Biržuose namus statyti pagal taisyklingą suplanavimą.
Biržų savivaldos „tėvas“
Daugiausia miesteliui nusipelnė Rudojo sūnus, Livonijos karo didvyris Kristupas Radvila Perkūnas. Dar esant gyvam tėvui, nuo 1571 m. jis rūpinosi kompleksiškai suformuotos Biržų kunigaikštystės su centru Biržuose reikalais.
Didikas nuo 9-o deš. ypatingą dėmesį skyrė miesteliui. Miestas ir pilis turėjo tapti pagrindine jo šakos Radvilų rezidencija. Jis stengėsi išsirūpinti įvairių lengvatų ir savivaldos teisių miesteliui, o tai nebuvo lengva.
         
  Daugiausia miesteliui nusipelnė Rudojo sūnus, Livonijos karo didvyris Kristupas Radvila Perkūnas.  
         
Susirašinėjimas su tuometiniu LDK kancleriu, didikui ištikimu Leonu Sapiega liudija, kad Radvila žygius dėl privilegijos pradėjo 1586 metais. Prašyta atleisti Biržus nuo kai kurių mokesčių į valstybės iždą mokėjimo, nes, būdami prie sienos su Livonija, XVI a. II p. jie patyrė didelę žalą. Tačiau valdovas, nepaisant daugelio didikų klientų prašymo, netvirtino atleidimo Biržams nuo muitų mokėjimo. 1589 metų sausio pradžioje tuometinis ATR valdovas Zigmantas Vaza, dar sykį užtarus Palenkės kaštelionui ir L. Sapiegai, sutiko atleisti Biržų miestą nuo mokesčių mokėjimo 15 metų. Norėta iš karto tvarkyti privilegiją, tačiau prieš tai reikėjo atlikti svarbiausią reikalą – patvirtinti Magdeburgo teises. Be to, K. Radvila turėjo apsispręsti dėl herbo miestui ir datų turgui bei prekymečiui parinkimo. Viskas sprendėsi 1589 m. sausį ir vasarį.
     
  K. Radvila Perkūnas 1589 m. kovo 9 d. iš Zigmanto Vazos išsirūpino Biržams Magdeburgo miesto teises, herbą ir antspaudą. Privilegijos originalas šiuo metu saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje, Krokuvoje. Privilegijoje sakoma, jog didikas nori papuošti ir ginti Tėvynę, kad jis pastatys „iš akmens ir degtų plytų pilį ir miestą“. Todėl mieste neturėjo būti statomi ūkiniai pastatai, o namų stogai dengiami malksnomis. Biržų grožiu rūpinosi ir vėlesni Radvilos. Perkūno sūnus Kristupas II Radvila reikalavo miestą tvarkyti taip, kad jis atrodytų gerai, o jei miestiečiai atsisakys statyti namus fasadu į gatvę, tokie turėjo iš miesto išeiti. 1589 m. privilegijoje valdovas pabrėžė Biržų miesto svarbą, saugant prekybos kelią iš Vilniaus į Rygą. Pirkliai nuo šiol minėtu keliu privalėjo vykti tik per Biržus.  
     
Biržų aukso amžius
Buvo numatyta įkurti miesto magistratą ir suteikti laisviems miestiečiams teisę patiems spręsti teisminius ginčus. Juos turėjo nagrinėti miestiečių renkami pareigūnai: vaitas, burmistrai, tarėjai, suolininkai ir raštininkas. Vaito rankose buvo sutelkta miesto administracinė ir teisminė valdžia.
 
Įdomybė
 
Biržų miestą valdę didiktai Radvilos rūpinosi jo grožiu: Kristupas II Radvila reikalavo miestą tvarkyti taip, kad jis atrodytų gerai, o jei miestiečiai atsisakys statyti namus fasadu į gatvę, tokie turėjo iš miesto išeiti.
 
Tačiau apeliacijas nagrinėjo jau kunigaikštystės savininkai. Ketvirtadieniais ir sekmadieniais leista rengti turgus, o du kartus per metus – prekymečius (po 14 dienų). Jų metu leista prekiauti be muitų ir mokesčių. Miestiečiai ilgą laiką buvo atleisti nuo kai kurių mokesčių, išskyrus nuo
         
  Biržų miestas tapo svarbiu strateginiu punktu šiauriniame LDK pasienyje.  
         
mokesčio miesto iždui. Buvo patvirtintas ir miesto herbas: „Miesto raštų, taip pat ir aktų antspaudavimui duodame ir suteikiame Biržų miesteliui herbą arba viešą ženklą – baltą vėliavą ir jos viduryje juodą erelį. Būtent šį herbą arba ženklą amžinai tame mieste norime turėti.“
Savivaldos privilegijos suteikimas Biržams turėjo didelės reikšmės. Miestas sparčiai augo, plėtojosi amatai ir prekyba. Biržų miestas tapo svarbiu strateginiu punktu šiauriniame LDK pasienyje. Nuo Magdeburgo privilegijos gavimo iki XVII a. vid. Biržai klestėjo. Tai rodo ir XVII a. pr. Tomašo Makovskio graviūroje pateiktas jau kurį laiką magdeburginio miesto laiką skaičiavusių Biržų vaizdas. Apjuosti gynybine siena, kurioje išsiskyrė dveji vartai (kelyje link Vilniaus ir į Žemaitiją), su dviem tiltais per Apaščios bei Agluonos upes, Biržai tuomet turėjo 86 dūmus. Gerai matyti stačiakampiai kvartalai, keturkampė turgaus aikštė ir jos centre stovinti rotuše, gatvės. Gyvenamieji namai statyti prie gatvių, dauguma jų – galais į gatvę.
 
Raimonda Ragauskienė
Biržų istorijos apybraižos, sud. A. Seibutis, Vilnius, 2006.