Asmenybės / XVII vidurio - XVIII a.
Grįžti

Tomas Žebrauskis (1714–1758) – pirmasis vietinis architektas LDK XVIII a. viduryje

     
  Architektūros užsakymais LDK nenusileido kitiems Vidurio ir Šiaurės Europos kraštams. ATR valdovai ir LDK didikai buvo aktyvūs architektūros mecenatai, drąsiai taikė menines naujoves, kvietėsi aukšto lygio architektus. Bet ilgą laiką LDK nesutinkame aukšto ar net vidutinio lygio architektų, kilusių iš vietinių kraštų.  
     
Žymiausių LDK architektų plejadoje – beveik vien atvykėliai
Žymiausi architektai LDK, XVII a. kūrę barokinę architektūrą, dažniausiai atvykdavo iš Italijos (Constante Tencalla, Giovanni Battista Frediani, Pietro Puttini ir kt.). Menkesnio lygio, bet kokybiškai dirbę architektai atvykdavo iš vokiškų kraštų (Jurgis Ertlis, Vincentas Salvaderis) ar iš Lenkijos (Jonas Zaoras). XVIII amžiuje italų
 
Įdomybė
 
XVIII a. LDK iškyla pirmasis vietinis architektas – iš Naugarduko apylinkių kilęs Tomas Žebrauskis. Kūrėją išgarsino Vilniaus universtiteto observatorijos, Kražių benediktinių bažnyčios projektai. Tomas Žebrauskis – bene pirmas LDK menininkas, kurio išlikęs portretas nutapytas pažymint jo nuopelnus.
 
architektų dominavimas mažėja. Tuo metu lygiaverčiai konkuruoja iš įvairių kraštų kilę puikūs architektai (Jonas Kristijonas Glaubitzas, Giuseppe Fontana, Jonas Dyderšteinas, Pranciškus Hoferis ir kt.). XVIII amžiuje architektų darbo specifika skiriasi nuo analogiško darbo XVI–XVII amžiuje. Jei anksčiau statybas pradėjęs architektas jas prižiūrėdavo iki jų pabaigos, tai XVIII a. aukšto lygio architektas neprivalo rūpintis statybų eiga – parengęs projektą jis inicijuoja statybas ir, palikęs patikimą statybų prižiūrėtoją, keliasi į naujas statybas. Tai leisdavo architektams vienu metu vykdyti kelias statybas įvairiose LDK vietovėse. Tokiame kontekste XVIII a. vid. LDK kūrė ir Tomas Žebrauskis.
Trumpa, bet vaisinga Tomo Žebrauskio karjera
T. Žebrauskis, manoma, gimė Naugarduko apylinkėse. 1732 metais jis įstojo į jėzuitų vienuoliją. Per neilgą gyvenimą (mirė 44 metų) jis pasižymėjo kaip Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofas, matematikas, astronomas ir architektas. Jis išugdė mokinių, įgyvendino įvairių architektūrinių projektų. Tuometiniai menininkai gyveno aktyviai. Itin spartus gyvenimo būdas turbūt paskatino ankstyvą architekto mirtį – jo nekrologe nedviprasmiškai minima, kad mirė jis palaužtas gausių darbų ir nemigos.
         
  Itin spartus gyvenimo būdas turbūt paskatino ankstyvą architekto mirtį – jo nekrologe nedviprasmiškai minima, kad mirė jis palaužtas gausių darbų ir nemigos.  
         
T. Žebrauskis, kaip architektas, visus darbus atliko per paskutinius dvylika gyvenimo metų. Dauguma pastatų, kuriuos projektavo ar statė T. Žebrauskis, susiję su jėzuitų vienuolija LDK. 1746 metais jis perėmė Bobruisko bažnyčios statybas, jo dėka čia išmūryti skliautai ir elegantiškas choras. Po 1748 metų Vilniaus gaisro jis vadovavo jėzuitų Šv. Ignaco bažnyčios rekonstrukcijai. Tuo metu buvo paaukštintos koplyčios, langų rėmams suteiktos naujos formos, sumūryta nauja choro tribūna, įrengti nauji altoriai. 1754 metais T. Žebrauskis pagal savo projektą pradėjo Ilūkštės bažnyčios statybas.
Šlovę pelnęs kūrinys
XVIII a. šeštame dešimtmetyje T. Žebrauskis projektavo ir vadovavo labiausiai jį išgarsinusiai Vilniaus universiteto observatorijos statybai. Darbai pradėti 1753 m. vasarą ir truko kelerius metus. Puošniausiai įrengta didžioji salė, dėl šviesaus dekoro vadinama Baltąja sale. Ją puošia masyvios šešios kolonos, sujungtos arkomis ir dekoruotos subtilių linijų karnizais, konsolėmis, ant kurių buvo numatyta pastatyti įžymių astronomų biustus. Kolonos laiko antrą mažesnę salę, esančią observatorijos antrame aukšte ir skirtą astronominiams stebėjimams. Observatorijos išorė dekoruota puošniais langų įrėminimais, piliastrais, karnizais. Bokštai pagal T. Žebrauskio brėžinius pastatyti jau po architekto mirties.
Pirmojo vietinio LDK architekto palikimas dar neatskleistas
1757 m. pagal T. Žebrauskio projektą pradėtą statyti Kražių benediktinių bažnyčią po architekto mirties, pakoregavęs projektą, baigė Jonas Vilhelmas Frezeris. Bažnyčia kresnoka, vienanavė, pritaikyta uždarai benediktinių vienuolijai. Prie presbiterijos suprojektuota erdvi su vienuolynu sujungta koplyčia, kurioje vienuolės meldėsi. Pagrindiniame fasade suprojektuoti du neaukšti bokštai teikia pastatui masyvumo įspūdį. Pati fasado plokštuma gausiai dekoruota piliastrais, nišomis, laužytais karnizais.
         
  Meninis braižas T. Žebrauskį atskleidžia kaip aukštos klasės architektą.  
         

T. Žebrauskis nekrologe vadinamas daugelio rūmų ir bažnyčių architektu, bet kol kas žinomi ne visi jo darbai. Kai kurie projektai arba vykdytos rekonstrukcijos (Kauno, Polocko, Minsko jėzuitų bažnyčios ir kt.) jam priskiriamos hipotetiškai, nepatvirtinus istoriniais šaltiniais. Manoma, kad jis galėjo projektuoti ne tik vienuolynų pastatus, bet ir kai kurių didikų rūmus.
Meninis braižas T. Žebrauskį atskleidžia kaip aukštos klasės architektą.
     
  Galbūt jis netaikė tiek meninių naujovių, kuriomis pasižymėdavo kai kurie iš tolimų kraštų atvykę architektai, tačiau jo projektuoti statiniai – harmoningi, grakštūs, proporcingi ir dekoratyvūs. Vietinės bajoriškos kilmės T. Žebrauskis veikla pralenkė ne vieną to meto atvykėlį architektą. Tomas Žebrauskis – bene pirmas LDK menininkas, kurio išlikęs portretas nutapytas pažymint jo nuopelnus.  
     

Mindaugas PaknysV. Zubovas. Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai. Vilnius, „Mokslas“, 1986.