Kasdienybė / XIII-XIV a.
Grįžti

Turto simboliai – raktai ir spynos

Kada baltų kraštuose pasirodė pirmosios spynos ir jų atributai raktai? Ar sukaupus rakinimo vertą turtą, ar kaimynui supratus, kad jį galima slapčia „pasiskolinti"? Archeologiniai radiniai verčia abejoti senolių pasakojimais, kaip „prie Smetonos“ nieko nereikėdavo rakinti, nes niekas nieko nevogdavo.
Protėvių turtai – po devyniais užraktais
Jau X–XII a. kuršių kapuose aptinkamos cilindrinėmis vadinamos pakabinamos spynos bei jų raktai. Tai būdavo nedidelės (3–10 cm), geležinės variuotos cilindro formos spynos. Į vieną cilindro galą įsistatydavo geležinė kilpa su užrakinimo mechanizmu, į kitą – raktas. Geležiniai raktai –stačiakampio skersinio pjūvio strypelis, kurio vienas galas suriestas į kilpelę pakabinimui. Kitas rakto galas būna atlenktas stačiu kampu ir turi tik vienai spynai atrakinti tinkančią dantukų konfigūraciją.
     
  Spynos dažniausiai randamos turtinguose įkapėmis vyrų kapuose. Juose aptinkama daug ginklų, papuošalų, kartais svarstyklių su svoreliais. Manoma, kad tai buvo pasiturintys bendruomenės nariai, priklausomai nuo aplinkybių būdavę kariais arba pirkliais. Net Anapilyje prognozuota pasikėsinimo į jų turtą galimybė. Tokio paties tipo spynos X–XII a. plačiai naudotos buityje didžiuosiuose rusų miestuose, tokiomis spynomis turtą rakindavo skandinavų vikingai.  
     
XIII–XIV a. cilindrinės spynos ir jų raktai paplito ir Rytų Lietuvoje. Tai dažnas radinys piliakalnių, miestų kultūriniuose sluoksniuose. Viename Kernavės žemutinio miesto tirtame plote buvo rastos net aštuonios, matyt, kryžiuočių puolimo metu amatininko paslėptos spynos. Paslėpti buvo tik cilindriniai spynų korpusai be rakinimo mechanizmų. Netoliese buvo aptikta ir daugiau spynų detalių, raktų. Panašu, kad tyrinėtoje sodyboje dirbo spynas
         
  Šių radinių dažnumas Vilniaus, Senųjų Trakų, Trakų Pusiasalio pilies piliakalnių kultūriniuose sluoksniuose rodo, jog tikrai turėta ką ir nuo ko rakinti.  
         
gaminęs amatininkas. Cilindrinių spynų dalys bei raktai surasti visuose tyrinėtuose Kernavės piliakalniuose, raktų rasta ir to meto Kernavės bendruomenės kapinyne. Beje, viena spyna, pritaikius vieną rastą raktą, veikia ir šiandien. Šių radinių dažnumas Vilniaus, Senųjų Trakų, Trakų Pusiasalio pilies piliakalnių kultūriniuose sluoksniuose rodo, jog tikrai turėta ką ir nuo ko rakinti. Vis tik nėra tiksliai žinoma, ar šios spynos naudotos pastatams, jų patalpoms (durims) rakinti, ar buvo kabinamos ant mažesnių talpų, tarkime, skrynių.
Mįslė istorikams: raktai yra, spynų – ne...
XIII–XIV a. paplito naujas raktų tipas, primenantis šiandieninius. Vienas jų galas turi dažniausiai rombo formos ar apskritą praplatėjimą su skyle, skirtą raktui laikyti bei jį kabinti, kitas galas užbaigiamas liežuvėliu, kurio pagalba atrakinama spyna. Paprastai jie vadinami raktais plokščioms spynoms rakinti. Plokščios spynos forma bei veikimo principas buvo artimas šiandien naudojamoms pakabinamoms spynoms.
         
  Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma suvokti rakto, kaip ką nors atveriančio ar saugančio įrankio simbolį, niekada nenaudojus jo pagal pirminę paskirtį.  
         
Bėda ta, kad archeologai XIII–XIV a. kultūriniuose sluoksniuose tokių spynų nerado. Tai atvėrė plačias erdves įvairioms interpretacijoms. Minėti raktai buvo gaminami iš vario ar kitokių spalvotų metalų lydinių, daugelis jų gana puošnūs. Todėl mokslinėje literatūroje dažniausiai jie interpretuojami kaip simboliniai, neturėję utilitarinės prasmės. Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma suvokti rakto, kaip ką nors atveriančio ar saugančio įrankio simbolį, niekada nenaudojus jo pagal pirminę paskirtį. Matyt, dalis aptinkamų „simbolinių“ raktų naudoti nesudėtingų, gal medinių mechanizmų rakinimui, puošnesni galėjo būti naudojami kaip simboliai. Dalies raktų utilitarinę paskirtį liudija tai, jog simboliniu vadinamas raktas buvo rastas kernaviškės kape, viename ryšulėlyje su geležiniais cilindrinių spynų raktais. Beje, toje pačioje formoje išlietas raktas rastas ir kauladirbio sodyboje Pajautos slėnyje. Taigi aptikti raktai gal rodo mieste gyvenusios ir kapinyne palaidotos moters tapatumą.
Raktai nuo ano pasaulio?
Archeologas Eugenijus Svetikas suregistravo ir aprašė net 220 „simbolinių“ raktų ir jų
         
  Jei X–XII a. raktai buvo vyrų atributai, tai viduramžių senkapiuose jie aptinkami moterų kapuose.  
         
fragmentų, surastų 56 LDK vietovėse. Jų daugiausiai
 
Įdomybė
 
XIII–XIV a. kultūriniuose sluoksniuose rasta daug naujo tipo, šiandieninius primenančių raktų, tačiau jiems tinkamų spynų neaptikta. Tai atvėrė plačias erdves įvairioms interpretacijoms. Minėtų raktų daugiausiai rasta kapinynuose, ypač moterų kapuose,  piliakalniuose ir aukojimo vietose. Archeologai kelia simbolinės jų paskirties versiją, tačiau kyla klausimas, ar įmanoma suvokti rakto, kaip ką nors atveriančio ar saugančio įrankio simbolį, niekada nenaudojus jo pagal pirminę paskirtį. 
 
rasta kapinynuose, piliakalniuose ir aukojimo vietose. Jei X–XII a. raktai buvo vyrų atributai, tai viduramžių senkapiuose jie aptinkami moterų kapuose. Eugenijus Svetikas raktus sieja su krikščioniška simbolika, kurioje jie yra dažniausiai šv. Petro ir šv. Mortos atributai. Anot tyrėjo, LDK labiau tikėtinas Mortos kultas, nes raktų savininkės buvo įvairaus amžiaus moterys bei mergaitės, be to, kapuose raktai daugiausia rasti dubens – juosmens srityje, t. y. toje vietoje, kurioje raktai vaizduojami šv. Mortos ikonografijoje. Gaila, tačiau autorius nepatikslina, kokiu būdu lietuviškai Dievo žodžio negirdėjęs LDK valstietis su šia ikonografija bei jos traktavimu buvo supažindintas. Pasak kitų archeologų, raktai buvo moters, valdžiusios tam tikrą turtą ir turėjusios galią bei valdžią tam tikrai žmonių grupei, simbolinis papuošalas. Tačiau tokią sanklodą sunku įsivaizduoti patriarchalinėje viduramžių bendruomenėje. Didžioji dalis Kernavėje palaidotų moterų su raktais buvo per jaunos, kad ką nors turėtų, o juo labiau valdytų. Taigi raktų simbolizmo ar utilitarinės funkcijos galimybė lieka neišaiškintos... kaip ir užrakintos mirusiųjų kraičio skrynios.      
 
Gintautas Vėlius