Asmenybės / XVI vidurio - XVII a.
Grįžti

XVI a. pabėgėlis – karo inžinierius, ispanas Antonis Mora

XVI a. LDK ir Lenkijoje didžiąją dalį fortifikacinių sistemų bei gynybinių įrengimų sukūrė čia dirbę užsieniečiai. Jie, kaip karo inžinieriai, pasižymėjo ir karo operacijų metu. Dominavo italai ir vokiečiai, būta ir ispanų, kurie dėl duonos kąsnio ar ieškodami
 
Įdomybė
 
XVI a. LDK ir Lenkijoje didžiąją dalį fortifikacinių sistemų ir gynybinių įrengimų sukūrė čia dirbę užsieniečiai – dominavo italai ir vokiečiai, būta ir ispanų.
 
lengvesnio pragyvenimo atsidūrė tolimoje atšiauresnio klimato Rytų Europos dalyje. Toks laimės ieškotojas, atklydęs į Lenkiją, o po to ir į LDK, buvo ir ispanas – karo inžinierius, fortifikacijų specialistas Antonis Mora († po 1576). Jo tarnybą paskutiniajam Jogailaičiui 1557 m. skirtame „Tūkstanteilyje“ paminėjo tėvynainis, poetas ir teisininkas Petras Roizijus: „Už šventus altorius kovon įsitrauks daug negaišęs / Ir Antanas Mora. Pažįsta atkaklų ispanų  /  Būdą (iš ten giminė jo kilusi, šaknys tenai jo).“ (Petras Roizijus, Rinktiniai eilėraščiai, sudarė Sigitas Narbutas, Tūkstanteilis, vertė Rita Katinaitė, Vilnius, 2008.)
     
  Ispanų kilmės A. Mora gimė XVI a. pr. ir jau 1547 m. pabaigoje ar 1548 m. pradžioje, kaip fortifikacijos specialistas, atvyko į Lenkiją. Rekomenduotas įtakingo LDK didžiojo maršalkos Mikalojaus Radvilos Juodojo, 1548 m. vasarį Čmieluve karo inžinierius buvo priimtas į Žygimanto Augusto dvarą. Valdovas įvertino ispano pasirengimą ir pasiėmė jį kartu su dvaru vykdamas į Lietuvą. Kovo pabaigoje iš Sandomiero atvykus į Vilnių, šiam valdovo dvariškiui buvo skirtas nemažas atlygis – 200 auksinų per metus. Karo inžinieriumi ispanas dirbo nuo 1548 m. iki (apie) 1562 metų.  
     
Meistrystės išbandymai mūšiuose
Atvykęs į Lietuvą, A. Mora čia neužsibuvo. Jis buvo išsiųstas į Kijevą, kur turėjo vadovauti laivų, skirtų plaukioti Dniepru (ad construendos scaphas) ir jų pagalba kovoti su totoriais, statyboms. Valdovo sąskaitų knygose 1550 m. balandį nurodyta, jog vienas statomas laivas vadinosi „Galia“, o prie jo dirbo dar ir italas stalius Baltramiejus. Atrodo, kad ispanui darbas pavyko, nes 1550 m. vasarį karalius padidino jam algą iki 300 auksinų per metus.
         
  Atrodo, kad ispanui darbas pavyko, nes 1550 m. vasarį karalius padidino jam algą iki 300 auksinų per metus.  
         

Baigęs šį darbą, A. Mora vadovavo Čerkasų gynybinės pilies statyboms ir jos aprūpinimui karo įranga. Tikėtina, ši jo misija pavyko puikiai. Dar po dvejų metų ispanas skiriamas pėstininkų rotų samdinių kariuomenėje rotmistru. Tokiose pareigose (capitaneus, rotmistrz) jis minimas 1552–1556 m. valdovo išlaidų knygose. A. Mora vadovavo 100 pėstininkų rotai, įsikūrusiai Kameneco Podolske. Prasidėjus Livonijos karui su Maskva, 1556 m. rudenį ispanas gavo privilegiją suburti net 250 pėstininkų ir vadovauti jiems. Tačiau dėl neaiškių priežasčių jis nedalyvavo karinėje Pasvalio kampanijoje. Jau 1556 m. gruodžio pradžioje ispanas parašė Žygimantui Augustui, jog „nebenori toliau rotai vadovauti“. Gruodžio 28 d. rotai vadovavo lenkas Zakličevskis.

     
  A. Mora toliau tarnavo paskutiniajam Jogailaičiui. Po 1559 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos Vilniaus sutarties Livonija pateko į LDK protektoratą, o Livonijos kunigaikštis Gotardas Ketleris ir Rygos arkivyskupas Vilhelmas Hohencolernas Žygimantui Augustui leido įkurti savo įgulas kai kuriose pietinėse Livonijos pilyse. 1559 metų rudenį į Livoniją valdovas išsiuntė A. Morą, kaip komisarą ir revizorių, turėjusį įvertinti pilių būklę, jų gynybines galimybes ir poreikius. Revizija parodė prastą pilių būklę, stigo ne tik įgulų, karinės amunicijos, bet ir įtvirtinimai buvo prasti.  
     
Ispaniška fortifikacija neatlaikė švediškų pabūklų
Žygimantas Augustas buvo patenkintas ispano atliktu darbu. 1560 metų pabaigoje karalius išsiuntė inžinierių į Estiją vadovauti 300 pėstininkų rotai Pernu. Ši pilis, kuriai grėsė Švedijos invazija, strategiškai buvo svarbi. Ispanas jau buvo įgijęs ir LDK diduomenės pasitikėjimą, ypač įtakingų Radvilų giminės atstovų. Ispaną gerai žinojo ir rėmė LDK didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis. 1561 metais jis padovanojo specialistui savo valdą – Palonską (dab. Bresto sritis, Baltarusija). Tačiau kariniai ispano pasiekimai buvo nevykę. 1562 metų gegužę švedai be didesnio pasipriešinimo užėmė Pernu pilį. Karo stovykloje (lenkų pusėje) sklandė kalbos, kad tarp pilies įgulos buvo išdavikų (atsisakė gintis ir pabėgo toks Kurnikis). Baimindamasis atsakomybės dėl Pernu praradimo, įgulai vadovavęs A. Mora pabėgo į Vokietiją. Jo poelgis LDK traktuotas kaip išdavystė, ispano valdos 1563 m. pradžioje perduotos kitiems asmenims.
         
  Jo poelgis LDK traktuotas kaip išdavystė, ispano valdos 1563 m. pradžioje perduotos kitiems asmenims.  
         

A. Mora įsidarbino Šv. Romos imperijos imperatoriaus dvare Vienoje. Čia, berods, tęsė karinę biografiją, 1576 m. laišką ispanas pasirašė kaip „capitaneus Mora“. Ryšių su LDK diduomene A. Mora nenutraukė. 1564 metais iš Vilniaus rašytame Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo laiške sūnui Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui minima, kad kurį laiką ispanas kalbėjo apie Žygimanto Augusto ir lenkų nedėkingumą. Tačiau prasidėjus antrajam bekaralmečiui, jis stengėsi pagelbėti tuometiniam Vilniaus vaivadai M. Radvilai Rudajam, parėmusiam imperatoriaus Maksimilijono kandidatūrą į ATR sostą. 1576 metų kovo 26 d. rašytas ispano laiškas iš Vienos liudija, kad jis padėjo Radvilos atsiųstam Venclovui Agripai. Šis Vienoje turėjo paskubinti Habsburgą su kariuomene atvykti į ATR ir priimti Lenkijos bei LDK diduomenės siūlymą. Bet Maksimilijonas daugiau žadėjo nei veikė. Tad šį sykį ispano, Radvilos paremto kokia nors dosnia dovana, tarpininkavimas nepavyko.
Vėlesnių duomenų apie šį pabėgusį į užsienį herojų trūksta...    
 
Raimonda RagauskienėJ. Jasnowski, Antoni Mora, hiszpan w służbie Zygmunta Augusta, Przegląd Historyczno-Wojskowy, 1937, t. IX, s. 305–306.