Kūryba / XVII vidurio - XVIII a.
Grįžti

XVIII a. rankraštinės knygos mįslės

     
  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentai pasakoja apie rimtas, net tragiškas, žiaurias to meto gyvenimo peripetijas. Humoro juose mažai, bet pasitaiko. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne (17 fondas, 11 byla) yra rankraštinė knyga Silva Rerum. Joje greta XVIII a. politinių raštų ir eilėraščių, teologijos, filosofijos, zoologijos, medicinos, geografijos, istorijos žinių rastas to meto mįslių ir atsakymų į jas sąrašas. Mįslės – smulkiosios tautosakos forma. Kai kurios mįslės artimos karnavalo pasaulėjautai, jos atstovauja alternatyviai liaudies juoko kultūros sričiai. Šiandien beveik neįmanoma nustatyti, kokia šių mįslių kilmė ir amžius. Žinoma, kad kai kurios atėjo iš XVI a. vid. mįslių rinkinio. Kai kurios mįslės randamos ir kitų tautų tautosakoje, jų yra ir lietuvių liaudies mįslių rinkiniuose.  
     
Pašaipos neišvengė net Šventoji Dvasia
Kokios mįslių temos? Nors religijos ir Katalikų bažnyčios
         
  Kuris šventasis turi kuoliuką užpakalyje?  
         
įtaka naujaisiais laikais buvo didelė, nevengta su humoru žvelgti į tikėjimo klausimus, kaip mįslių objektus iškelti kunigus, popiežius, šventuosius, net Dievą. Dievas minimas retai, bet yra mįslių ir apie jį: „Ko Viešpats Dievas neturi, popiežius – retai, o paprastas žmogus [turi] kiekvieną dieną? Viešpats Dievas neturi sau lygaus.“ Yra mįslių ir apie Jėzų: „Kada Viešpats Jėzus atsistojo ant vienos kojos? Kai sėdo ant asilėlio vykti į Jeruzalę.“ Mįslių būta ir apie Šventąją Dvasią: „Kuris šventasis turi kuoliuką užpakalyje? Šventa Dvasia, išdrožta iš medžio arba pagaminta iš
 
Įdomybė
 
Rankraštinėje knygoje Silva Rerum greta XVIII a. politinių raštų ir eilėraščių, teologijos, filosofijos, zoologijos, medicinos, geografijos, istorijos žinių rastas to meto mįslių ir atsakymų į jas sąrašas. Štai keletas jų: „Kas yra šventųjų vyresnysis bažnyčioje? Zakristijonas, nes kurį nori paveikslą paaukština, o kitą pažemina.“; „Kurie žmonės linksmiausi? Kunigai, nes ir prie numirusių gieda.“; „Kur taip asilas nusiperdė, kad visas pasaulis girdėjo? Nojaus arkoje.“; „Kokių žuvų daugiausia vandenyje? Šlaių.“
 
kokio nors metalo, nes negali išsilaikyti vienoje vietoje be kuoliuko“.
Dažniau mįslių herojais tapdavo Biblijos, Evangelijos personažai. Keletas pavyzdžių: „Kas numirė, bet nesupuvo ir nesupus? Loto žmona, paversta į druskos stulpą.“ „Kas yra tie, kurie: [1.] Nei gimė, nei miršta? [2.] Kiti negimė, bet mirė? 3. Gimė, bet nemirė? 4. Gimsta ir miršta? Atsakymai: 1. Angelai. 2. Adomas ir Ieva. 3. Elijas ir Enochas. 4. Kiekvienas žmogus.“ „Kas pirmiau vaidijosi nei gimė? Ezavas ir Jokūbas, nes savo motinos pilve vienas kitą už kojų tampė.“
Nemažai mįslių yra apie bažnyčią ir jos tarnus: „Kas yra šventųjų vyresnysis bažnyčioje? Zakristijonas, nes kurį nori paveikslą paaukština, o kitą pažemina.“; „Kas pirmasis įeina į bažnyčią? Raktas į spyną, nes prieš jį niekas neįeis į bažnyčią, jos neatrakinęs.“
Laiko realijos – su humoru
Kartais mįslėse apie religiją būdavo ir socialinės tikrovės elementų: „Už ką baudžiauninkai labiausiai Viešpačiui Dievui meldžiasi? Už jojamuosius arklius, nes jeigu jų nebūtų, tai bajorai ant baudžiauninkų jodinėtų.“
         
  „Kurie žmonės linksmiausi? Kunigai, nes ir prie numirusių gieda.“  
         

Įdomios mįslės apie įvairių profesijų atstovus. Menininkams skirta ši: „Kas mažiausiai rūpinasi savo vaikais? Dailininkas nupieš, o drožėjas iš medžio išdroš.“ Apie tai, kad malūnininkai kartais piktnaudžiaudavo dirbdami, liudija ši mįslė: „Kas visų geriausia malūnininkui malūne? Maišai, nes neišduoda, kai jis vagia iš jų.“ Religiniai motyvai būdingi ir mįslėms apie profesijas: „Kokio amato atstovai labiausiai baiminasi Viešpaties Kristaus istorijos? Peilių dirbėjai, nes bijo, kad ir žmonės neimtų laužyti duonos kaip šventieji apaštalai.“; „Kurie žmonės linksmiausi? Kunigai, nes ir prie numirusių gieda.“
Kai kada šaipytasi iš to meto madų. Vokiečius pašiepė ši mįslė: „Kas yra po kumelės uodega? Vokietis, kuris nešioja peruką iš kumelės uodegos.“
Amžina vyrų ir moterų santykių tema
Mįslės apie vyrų ir moterų santykius, lyčių stereotipus šmaikštumu nenusileidžia mūsų laikų anekdotams: „Kodėl moterims barzdos neduotos? Reikėtų jas skusti, o skusdamas barzdaskutys turėtų ne vienai perpjauti gerklę, nes [jos] nesugeba tylėti.“; „Kas būtų geriau: ar kad malūnas sudegtų, ar prieglauda su bobomis? Geriau prieglauda, nes ir sunkiausiai serganti boba turi pati nuo ugnies bėgti, o iš malūno maišus reikia išnešti.“
Mįslėse pašiepiami to meto donžuanai: „Kas čia per šventasis, kuris: 1. Tris kartus buvo matytas ore? 2. Penkis atgaivino? 3. Iš nemergaitės padarė mergaitę? 4. Prie geležinių grotų kentėdamas, Viešpaties Dievo neišsigynė? Atsakymai: Nėra tai šventasis, o tas, kuris: 1. Tris kartus buvo matytas lipant pas svetimą žmoną kopėčiomis. 2. Penkis atgaivino – penkis vaikus padarė.
         
  „Kodėl moterims barzdos neduotos? Reikėtų jas skusti, o skusdamas barzdaskutys turėtų ne vienai perpjauti gerklę, nes [jos] nesugeba tylėti.“  
         
3. Iš nemergaitės padarė mergaitę – pasileidėlei padarė vaikutį, mergaitę. 4. Prie geležinių grotų kentėdamas Viešpaties Dievo neišsigynė, kai lipantį per grotas jį nutvėrę mušė, jis šaukėsi Dievo pagalbos: „Nemuškite manęs. Dieve, pasigailėk manęs“ etc., etc.“
Kalbama mįslėse ir apie meilę. Vienoje lotyniškoje mįslėje klausiama: „Kokia ugnis atsiranda be malkų ir be jokios medžiagos? Meilės [ugnis].“
Pašmaikštavimai apie gyvūnus
Kai kada mįslėse apie religiją būdavo pasakojama apie gyvūnijos pasaulį. Jose minimi Biblijos siužetai arba to meto situacijos, siejamos su bažnyčia:
         
  „Kada zuikis daugiausia galva dirba? Kai yra pakliuvęs į kilpą.“  
         
„Kur taip asilas nusiperdė, kad visas pasaulis girdėjo? Nojaus arkoje.“; „Tas, kuris buvo Viešpaties Jėzaus nešiotojas, tačiau nepateko po mirties į dangų ir jį šunys suėdė, [kas]? Asilas.“; „Kas buvo pirmiau: barzda ar žmogus? Barzda, nes ožiai sutverti anksčiau nei žmogus.“ Kitos mįslės autorius klausia: „Kodėl šunys į bažnyčią eina? Nes mato, kad altoriai baltomis staltiesėmis uždengti, supranta, kad stalas [vaišėms] paruoštas.“
Dažni mįslių apie gyvūnijos pasaulį herojai buvo naminiai gyvuliai: „Kada šunys labiausiai bijo? Pirmą jį penktadienį po Velykų, nes supranta, kad vėl ateina Didysis pasninkas.“ Kai kurios mįslės ilgos: „Kas tai yra: keturios kojos paėmė vieną kaulą, atėjusios dvi kojos paėmė tris kojas, metė į keturias kojas, kad paleistų vieną kaulą? Virėjas į šunį dėl [paimto] kaulo metė kėdutę su trimis kojomis.“ Būta ir juodo humoro: „Kaip išvarytum ožką, nežiūrėdamas jai į uodegą?
         
  „Kur taip asilas nusiperdė, kad visas pasaulis girdėjo? Nojaus arkoje.“  
         
Reikėtų nosį pakišti po uodega.“ Kartais tokiose mįslėse žaidžiama prasmėmis: „Ar matė kas nors kiaulę su kontušu ar žiponu? Žmogui, vilkinčiam kontušą arba žiponą, tenka matyti kiaulę.“
Mįslių herojai būdavo arti žmonių gyvenantys laukiniai žinduoliai, paukščiai, žuvys: „Kokių žuvų daugiausia vandenyje? Šlapių.“; „Kodėl žuvims skuta žvynus? Jei turėtų plunksnas, tai peštų.“
Dažnas mįslių herojus – zuikis. „Kada zuikis daugiausia galva dirba? Kai yra pakliuvęs į kilpą.“; „Kodėl zuikis po medžiu tupia? Nes į medį neįlips.“; „Kodėl zuikis per kelią šuoliuoja? Nes kelias [peršokti] per jį negali.“; „Kada zuikis husariškai į šarvus įsivelka? Kai jį, paruoštą pusdubenyje, pusdubeniu uždengia.“; „Kuriam zuikiui Viešpats Dievas maloningiausias? Baltajam, nes vasarą būna pilkos spalvos, o žiemą – baltos.“
Būta mįslių net apie parazitus. „Kada negyvi gyvus išveja? Kai negyvomis šukomis gyvas utėles iš galvos šukuoja.“
     
  Taigi žmonės, gyvenę LDK laikais, smagiai juokėsi iš savęs. Kai kurios mįslėse keliamos problemos aktualios ir šiandien, nors nuo jų sukūrimo mus skiria keli šimtmečiai.  
     
 
Domininkas Burba